Iš vertimų biuro „Ars libri“ vertėjų neretai tenka išgirsti skundų, kad sunku suprasti politikų kalbas. Didžiausi iššūkiai tenka vertėjams žodžiu. Prieš išverčiant dviprasmiškus politikų kalbas, vertėjui neretai tenka atlikti kruviną „iššifruotojo“ darbą. Nerišlų minčių dėstymą apsunkina ir klaidų gausa. Sakoma, kad kalba demaskuoja žmogaus išsilavinimą, iš dalies charakterį ir kitas savybes. Ir politikai, ir kiti asmenys, kuriems rūpi klausytojų nuomonė, turėtų rūpintis savo viešosios sakytinės kalbos taisyklingumu.
Kaip žinia, už viešai padarytas net ir dideles kalbos klaidas mūsų valdžios atstovams negresia jokios baudos. Tačiau jei jiems, kaip ir, pavyzdžiui, žurnalistams, būtų taikomos įstatymo numatytos poveikio priemonės, reikia pripažinti, valstybės biudžetas smarkiai papilnėtų ir pensijas grąžinti būtų lengviau. Naujų mokesčių nesiūlome, bet patariame įsidėmėti bent keletą labai dažnai kartojamų klaidų, kad protingų minčių ir gerų idėjų politinių diskusijų metu neužtemdytų netaisyklinga kalba.
Politikų netaisyklingos kalbos perlas yra šiai dienai. Iš kadencijos į kadenciją perduodamas netaisyklingas šios frazės vartojimas politikų lūpose jau seniai įteisintas kaip taisyklė. Deja, tikroji taisyklė skamba taip: naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai ar momentui reikšti, kai nežymima paskirtis. Taigi, priklausomai nuo konteksto, reikia sakyti iki šios dienos, šiandien, šiuo metu ir pan. Pavyzdžiui: „Šiai dienai (= šiuo metu) biudžete trūksta pinigų sveikatos apsaugai.“
Politikai ypač mėgsta sakinius pradėti fraze to pasėkoje (arba pasekoje). Tai nepriimtinas žodis bendrinėje kalboje. Sakant to pasėkoje, dažniausia omenyje turimas rezultatas, padarinys, išvada, priežastis, tad pasirinkti tikrai turime iš ko. Be to, didelė klaida yra ir vietininko linksnis. Jį reikia keisti konstrukcijomis su dėl, todėl ir pan. Panaši vietininko klaida yra ir to rezultate (= rezultatas, konstrukcijos su dėl), viskas tvarkoje (= tvarka, viskas gerai). Kai kalbama apie laiką, netinka sakyti pirmoje eilėje. Sėdėti pirmoje eilėje galima, tačiau laiką nusakyti – netinka: „Pirmoje eilėje (= pirmiausia, pradžioje) aptarkime veiksmų planą“. Laikas su vieta painiojami ir sakant tame tarpe. Kai kalbame ne apie, pavyzdžiui, plyšį grindyse, o nusakome įskaičiavimą į ką nors, tame tarpe reikia keisti iš jų, taip pat, beje ar pan., pavyzdžiui: „Suvažiavime dalyvavo dešimties šalių atstovai, tame tarpe (= tarp jų) Vokietijos ir Ispanijos delegatai.“
Kadangi kalbame apie „klaidų tradicijas“, norisi paminėti kelis gerus lietuviškus žodžius, kurie tradiciškai vartojami netinkama reikšme. Dažniausia taip atsitinka dėl kitų kalbų poveikio. Pavyzdžiui: „Pilnai (= visiškai) sutinku su kolegos nuomone“. Labai pamėgtą dirbtinį žodį ženkliai galima keisti gausybe sinonimų: daug, labai, smarkiai, itin, gerokai, kur kas, nemažai. Norėtųsi, kad kalbėtojai pagaliau įsidėmėtų, jog skaitome knygas, raštus, o ne savo nuomonę: „Skaitau (= manau), kad ši įstatymo pataisa nieko nepakeis“. Dėl rusų kalbos įtakos dažnai vartojamas žodis ypatingai. Įsidėmėtina, kad norint ką nors pabrėžti, akcentuoti, reikia vartoti ypač: „Ši partnerystė ypatingai (= ypač) svarbi šalies žemės ūkiui“.
Labai gajus vertinys iš rusų kalbos – įtakoti. Jį reikėtų keisti junginiais su žodžiu įtaka (daryti įtaką, turėti įtakos) arba kitais žodžiais, pavyzdžiui, atsiliepti, lemti, veikti, formuoti. Neatlikus išsamios analizės sunkų būtų tvirtinti, kad senosios ir naujosios kartos politikų kalba labai skiriasi, bet vis dėlto galima pastebėti, kad jaunesniųjų politikų kalboje mažiau senųjų slavizmų, knyginių posakių. Tačiau jų kalboje vis dažniau justi anglų kalbos įtaka.
Kreipiantis į valstybines institucijas, neretai tenka išgirsti: „Klauskite pas jį.“ Taisyklingai nukreipti reikėtų taip: „Klauskite jo.“ Kalbant apie kreipinius, verta prisiminti šauksmininko linksnį. Diskusijų metu politikai įnirtingai stengiasi būti išgirsti, tad dažnai vienas į kitą kreipiasi asmeniškai: ponas Paulauskai. Visgi linksniuoti reikia abu žodžius: pone Paulauskai.
Junginys tuo tarpu vartojamas laikui reikšti, bet dažnai tenka išgirsti jį netinkamame kontekste, pavyzdžiui: „Ligoninei iš valstybės biudžeto skirta 30 000 litų parama, tuo tarpu kai vien būtiniausiai įrangai reikia 50 000 litų.“ Dažnai tuo tarpu tinka keisti jungtukais o, nors. Politikams dažnai tenka kalbėti apie skaičius, tad vertėtų įsidėmėti, kad kiekio, svorio, laiko trukmės viršijimui reikšti nevartojama virš: „Mokesčių nemokėjo virš (= daugiau nei tūkstantis) tūkstančio verslininkų.“
Klausant kasdienių politikų kalbų, susidaro įspūdis, kad ne visada skiriama, kada vartoti bendratį, padalyvį, kada asmenuojamąją veiksmažodžio formą, pavyzdžiui: „Siekiant (= siekdami) pagerinti taisykle, pakeitėme taisykles.“ Dažnai netinkama reikšme vartojamas prieveiksmis pakankamai, pavyzdžiui: „Mokytojų atlyginimai pakankamai maži.“ Akivaizdu, kad sakinyje yra prieštaravimas – norima pasakyti, kad atlyginimai per maži, labai maži, o pakankamai turi visiškai priešingą reikšmę. Politikai šnekamojoje kalboje labai pamėgo sakyti skubos tvarka. Knyginį pasakymą galima keisti žodžiu skubiai.
Sveikintina, kad kai kurios savivaldybės, institucijos stebi viešąjį kalbėjimą ir savo tinklalapiuose skiria vietos kalbos „pamokėlėms“ – su didaktiškomis įžangomis ar be jų. Norėtųsi, kad ir šis klaidų sąrašėlis padėtų sulaužyti bent kelias nepageidaujamas kalbos tradicijas.
