„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Veiksmažodžiui „valgyti“ – daugybė įdomesnių ir smagesnių atmainų

Žmonės vartoja veiksmažodį „valgyti“, nes jis neutraliausias, tačiau lietuvių kalboje yra kur kas įdomesnių valgymo bei gėrimo procesus nusakančių žodžių, tokių kaip ėsti, triaukšti ar kapoti. Taip LRT KLASIKAI sako Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Andželika Gaidienė. Anot jos, veiksmažodis „valgyti“ toks įsivyravęs, kad vartojamas net kalbant apie gyvūnus.
Desertas
Valgymas / Vida Press nuotr.
Temos: 2 Mityba Maistas

– Tyrinėjote lietuvių kalbos veiksmažodžius, kuriais nusakomas valgymas. Kodėl tai jus sudomino?

– Tie veiksmažodžiai išrinkti iš Lietuvių kalbos žodyno, rašyto remiantis penkių milijonų kortelių kartoteka. Pradėjau tirti valgymo veiksmažodžius, nes man įdomu, kaip žmonės suvokia valgymo ir gėrimo reiškinius.

Tų veiksmažodžių labai daug ir man buvo smalsu, kam reikia tiek daug vienos grupės žodžių. Kalba nemėgsta dubliavimosi ir ilgainiui, jei yra du tą patį reiškiantys žodžiai, iš jų pasilieka kuris nors vienas, ima vyrauti. Taigi jei turime tiek daug valgymą nusakančių veiksmažodžių, reiškia, kad jų reikia.

– Kokių veiksmažodžių užfiksuota daugiau – valgymo ar gėrimo?

– Valgymo veiksmažodžių gerokai daugiau, tik negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus. Žodyne pateikta daug fonetinių, darybinių, leksinių variantų. Tačiau drįsčiau teigti, kad valgymo veiksmažodžių yra gal dvigubai, o gal net ir trigubai daugiau nei gėrimo veiksmažodžių.

– Papasakokite plačiau apie valgymo veiksmažodžius.

Lietuvių kalbos žodyne galima rasti ir retesnių valgymo veiksmažodžių, pavyzdžiui, velti. Šiuo veiksmažodžiu aktualizuojamas sukimo veiksmas valgant – „lašinius velia, žandai tik plyšta“.

– Veiksmažodis valgyti yra stilistiškai neutraliausias ir plačiausiai vartojamas. Šis veiksmažodis turi dvi reikšmes. Pirmoji – imti į burną, kramtyti ir ryti. Antroji – vartoti valgį, maistą, maitintis. Pirmoji reikšmė susijusi su fiziniais ir fiziologiniais valgymo veiksmo požymiais, o antroji yra abstraktesnė, akcentuojamas sotinimosi procesas, kuris gyvybiškai reikalingas ir svarbus.

Įdomu tai, kad veiksmažodis valgyti išstūmė seną ir bendrą indoeuropiečių kalboms žodį ėsti. Pavyzdžiui, valgyti lotyniškai yra edere, vokiškai – essen, rusiškai – есть ir t. t. Reikia paminėti, kad tarmėse, pavyzdžiui, žemaičių, veiksmažodis ėsti neturi jokio menkinamojo atspalvio ir yra įprastas kalbant apie žmones.

Tačiau bendrinėje kalboje, kalbant apie žmonių valgymą, turėtume vartoti veiksmažodį valgyti. Gyvulių ir gyvūnų valgymui nusakyti tinkamas ėsti. Tačiau šiais laikais žodis valgyti imtas vartoti ir kalbant apie kai kuriuos gyvūnus, pavyzdžiui, šunis ar kates. Manau, kad tai suprantama, nes naminiai gyvūnai tapę tarsi šeimos nariais.

Kalbant apie žmones, valgymo veiksmažodžių įvairovė labai gausi. Nors naudojame tą, kuris mums įprasčiausias, turime daugelį kitų veiksmažodžių, kurie galbūt net konkretesni, tikslesni, jais galima nusakyti tam tikrą valgymo požymį. Juk valgymo veiksmas gali būti skirtingas. Valgyti galima greitai, garsiai, lėtai arba negražiai.

– Kokie yra žodžio valgyti sinonimai?

– Jų yra daug. Kadangi maistą kandame, kramtome, nuryjame, tai ir veiksmažodžiai kąsti, kramtyti, ryti ilgainiui įgyja abstraktesnę valgymo reikšmę. Pavyzdžiui, „vyrai kanda (valgo silkę su duona)“, „sėskite prie stalo, kąskite“, „kramtykit, sveteliai, mūsų ragaišio“ ir pan.

Valgydami kartais skleidžiame tam tikrus garsus, tai fiksuoja tokie veiksmažodžiai, kaip čepsėti, šlerpšti, šliurpti ir kt. Pavyzdžiui – „tylėdami čepsėjome lašinius“, „toks jau jo ėdimas – čepsi kaip ne savo nasrais“, „vaikai čiauškia obuolius“.

Kai valgome kietą maistą, neišvengiame garso. Tokiam veiksmui nusakyti galima vartoti žodžius krimsti, paukšti, triaukšti, graužti ir kt. Pavyzdžiai rodo, kad galime krimsti riešutus, ropes, obuolius, sūrį. Triaukšti galima bulves, žirnius, riešutus, saldainius, keptą duoną, sausainius, o graužti – sūrį, morkas, obuolius.

Vida Press nuotr./Morkos
Vida Press nuotr./Morkos

Norėdami akcentuoti, kad valgome daug ir kad pilvas yra tarsi maisto talpykla, galime vartoti tokius veiksmažodžius kaip kimšti arba kišti. Lietuvių kalbos žodyne galima rasti ir retesnių valgymo veiksmažodžių, pavyzdžiui, velti. Šiuo veiksmažodžiu aktualizuojamas sukimo veiksmas valgant – „lašinius velia, žandai tik plyšta“. Dar vienas įdomus žodis yra tampyti, vartojamas kalbant apie ilgai ir sunkiai kramtomą maistą – „duokit man kopūsto, atsibodo šitą mėsą tampyti“

Reikia paminėti ir kelis zoomorfinius veiksmažodžius, kuriais apibūdinamas estetiškai negražus valgymas. Tam pasitelkiami veiksmažodžiai iš gyvūnų srities. Įprasta nesaikingą valgymą vadinti ėdimu, valgymą dideliais kąsniais arba su garsais apibūdinti žlembimu, šlamštimu, šnarpštimu...

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs