„Veuve Clicquot“ vyndariai: Baltijos jūros dugne rastas 200 metų šampanas – geras, tačiau ne mūsų

Dviejų šimtmečių senumo šampano, kuris buvo rastas išlikęs Baltijos jūroje nuskendusio laivo nuolaužose, skonis nuostabus, tačiau jis kilęs ne iš vyno daryklos „Veuve Clicquot“, kaip manyta iš pradžių, kompanija pranešė penktadienį.
Šampanas jūros gelmėse
Buteliai jūros dugne / „Scanpix“ nuotr.

Praeitą mėnesį Švedijos narai prie Suomijos krantų 55 metrų gylyje rado apie 30 butelių puikiai išsilaikiusio šampano. Manoma, jog šį vyną Prancūzijos karalius Liudvikas XVI pasiuntė Rusijos imperatorei Jekaterinai II.

Ant iškelto vieno butelio kamščio iki šiol pastebimi inkaro pavidalo įspaudo pėdsakai, todėl ekspertai manė, kad šampanas gali būti kilęs iš istorinės vyno daryklos „Veuve Clicquot“, kuri iki šiol yra viena garsiausių šios rūšies vyno gamintojų.

Tačiau apžiūrėję radinį ir paragavę puikiai išsilaikiusio gėrimo, „Veuve Clicquot“ žinovai nurodė, jog iš tiesų šis šampanas pagamintas dabar nebeveikiančiuose vyno namuose „Juglar“.

„Šiam vynui laikas iki šiol sustojęs“, – sakė „Veuve Clicquot“ vyriausiasis rūsių prižiūrėtojas Dominique'as Demarville'is– vienas iš nedaugelio žmonių, kuriam buvo leista paragauti šlakelį rastojo šampano.

„Man atrodo, kad jo skonis toks pats, kaip ką tik pagaminto“, – pridūrė jis.

Buteliai buvo rasti apysūriame vandenyje, kuriame nepasitaiko stiprių srovių. Toje vietoje jūros gelmėse laikosi pastovi temperatūra (5 laipsnių Celsijaus), nekinta slėgis ir nepatenka saulės šviesa, todėl šios sąlygos niekuo ne blogesnės negu geriausiame vyno rūsyje.

„Jo atspalvis – aukso geltonumo su žalsvai rusvais atspindžiais. Skonyje iš pradžių stipriai juntami cukrūs, tačiau vėliau vis labiau įsigali rūgštumas, o gomuriu pajuntamas gaivumas“, – pasakojo D.Demarville'is.

Manoma, kad šis vynas buvo pagamintas XIX šimtmečio pirmajame trečdalyje, todėl neaišku, ar jis yra seniausias pasaulyje kada nors ragautas šampanas.

Pernai ekspertai Londone ragavo 1825 metų šampaną „Perrier Jouet“.

Kiti buteliai, kurių narai rado tikriausiai daugiau nei 30, kol kas liks jūros dugne, o jų buvimo vieta laikoma paslaptyje.

Alandų salų pareigūnai nuspręs, kam teisėtai priklauso rastos laivo nuolaužos ir jų turinys. Šis Botnijos įlankos žiotyse esantis salynas, kurio dauguma gyventojų kalba švediškai, priklauso Suomijai, tačiau turi didelę autonomiją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų