Tyrimą atlikusių mokslininkų kolektyvui vadovavęs Sirakūzų universiteto (Niujorko valstija, JAV) geochemijos profesorius Zunlinas Lu aptiko požymių, kad vadinamasis „Viduramžių atšilimas“ neapsiribojo Europa, o vyko visoje planetoje – iki pat Antarktidos. Tai reikštų, kad Žemė globalinį klimato atšilimą yra patyrusi visai neseniai ir be žmogaus įsikišimo.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) laikosi nuomonės, kad „Viduramžių atšilimas“ vyko tik Europoje, todėl dabar vykstantys klimato pokyčiai yra žmogaus veiklos rezultatas.
Tačiau profesoriaus Z.Lu tyrimo rezultatai rodo ką kita. Argumentų profesorius aptiko retame minerale, kuris susiformuoja šaltame vandenyje ir yra vadinamas ikaitu (angl. ikaite).
„Ikaitas yra ledinė klinčių atmaina, – aiškina Z.Lu. – Jo kristalai išlieka stabilūs tik šaltoje terpėje – kambario temperatūroje jie ištirptų.“
Pasirodo, kristalo struktūrą palaikantis vanduo (jis dar vadinamas hidracijos vandeniu), kristalui susiformavus, jo viduje išsaugo informaciją apie temperatūrą, tvyrojusią kristalo formavimosi metu. Praeities klimato sąlygos remiantis ikaito mineralais buvo tyrinėjamos pirmą sykį.
Ikaito kristalų mėginių tyrėjai paėmė iš gręžinių Antarktidoje. Jų amžius siekia 2 tūkst. metų – būtent prieš tiek laiko susiformavo tyrinėti gręžinio nuosėdų fragmentai. Mokslininkus itin sudomino kristalai, rasti gręžinio sluoksniuose, kurie susiformavo maždaug prieš 300–500 metų, vadinamojo „Mažojo ledynmečio“ metu, taip pat fragmentai iš prieš tai vyravusio „Viduramžių atšilimo“ periodo. Abiejų šių klimato reiškinių požymių anksčiau yra aptikta ir Šiaurės Europoje.
Kad abu klimato reiškiniai vyko ne tik Europoje, bet ir kur kas didesnėje planetos dalyje (siekė net ir Antarktidą), tyrėjai sprendžia iš sunkiojo deguonies izotopų kiekio ikaito kristaluose: šaltuoju periodu jų kristalo struktūroje – apstu, šiltuoju – maža.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad klimato reiškiniai Šiaurės Europoje turėjo įtakos Antarktidos klimatui, – tvirtina Z.Lu. – Maža to, mes ypač džiaugiamės, kad mums pavyko išsiaiškinti, kaip iš šio specifinio mineralo galima išgauti informacijos apie praeityje vyravusį klimatą. Bet kuris naujas indikatorius tyrinėjant praeities klimato pokyčius yra sveikintinas.“
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Earth And Planetary Science Letters“.
