„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Viduržemio jūros regiono virtuvė – kodėl ją taip mėgsta lietuviai?

Vis daugiau Lietuvos restoranų krypsta į Viduržemio jūros regiono šalių virtuvę, o greta didžiųjų prekybos taškų duris atveria nedidelės gurmaniškų produktų parduotuvės. Kodėl mūsų verslui patraukli šio regiono maisto kultūra? Ką unikalaus ji gali pasiūlyti lietuviams?
Spagečiai su bazilikų padažu
Spagečiai su bazilikų padažu / Fotolia nuotr.

Kaunietis verslininkas, neseniai atsidariusios gurmaniškos krautuvėlės „Viduržemio delikatesai“ bendraturtis Raimondas Krištaponis, teigia, jog Viduržemio regiono virtuve domisi jau daugiau nei 20 metų.

Pirmąjį savo verslą pradėjęs dar 1990-iais, pašnekovas eilę metų vykdė egzotinių vaisių importą iš Europos ir kitų žemynų.

Esame šiaurinis kraštas, mums norisi mėsos, riebesnių patiekalų, bet juos nėra taip paprasta suderinti su vynu

„Taip sutapo, jog 2000-iais partneriai iš Ispanijos pasiūlė mums dirbti su Katalonijos regiono vynais.

Buvome ne kartą pakviesti į korporacijos vynines, vynuogynus, kur mums aprodė, kaip kruopščiai tos vynuogės yra prižiūrimos“, – apie verslo plėtrą pasakoja R.Krištaponis.

Gurmano teigimu, pradėjus domėtis to krašto vynais, natūraliai kilo poreikis atsivežti ir tradicinio Viduržemio regiono maisto bei užkandžių: „Matėme, jog to maisto įvairovės trūksta Lietuvoje. Esame šiaurinis kraštas, mums norisi mėsos, riebesnių patiekalų, bet juos nėra taip paprasta suderinti su vynu.“

 „Viduržemio delikatesai“ / Savininkų nuotr. 	 „	 –
„Viduržemio delikatesai“ / Savininkų nuotr.

Verslininkas pasakoja, jog pradėjus rinktis ekologiškus pruduktus, atsivežus įvairių užtepėlių bei patė (pašteto – red.) rūšių, kuriuos gamina visa Viduržemio jūros regiono pakrantė, kilo poreikis atsidaryti savo parduotuvėlę.

„Daug keliaudami stengiamės maistą atsivežti iš nedidelių šeimos gamyklų, kur tebenaudojamos senosios gamybinės tradicijos, ir produktai yra itin aukštos kokybės.

Mūsų tikslas – visoje Lietuvoje atidaryti pardavimo taškus bei tiekti šiuos produktus kitoms nedidelėms parduotuvėlėms, restoranams ir viešbučiams, kad kuo didesnė šalies dalis galėtų susipažinti su to Europos regiono maisto kultūra“, – apie ateities viziją užsimena R.Krištaponis.

Atveža tai, ko įprastuose prekybos centruose nėra

„Italai neįsivaizduoja dienos be picos ar makaronų, ir tų pesto padažų, derinamų prie makaronų, yra didelė įvairovė, jie turi šimtmetines gamybos tradicijas. Deja, bet mus sunku atkurti tą autentiką savo virtuvėse“, – pasakoja gurmanas.

Daug keliaudami stengiamės maistą atsivežti iš nedidelių šeimos gamyklų, kur tebenaudojamos senosios gamybinės tradicijos

Jis pastebi, jog susiradę internete receptus tikrai galime pasigaminti panašius gaminius, tačiau įsigijus tame regione pagamintus nedidelių talpų pesto padažus, namuose lengviau atgauti tą pačią recepto gamybą.

Tiesa, net ir tokią įprastą prekę, kaip alyvuogių aliejų, kurio platų arostimentą suteikia didieji prekybos centrai, nėra paprasta gauti tikrai geros rūšies.

„Mes importuojame alyvuogių aliejų iš Siuranos regiono, ir jis išsiskiria tuo, jog yra labai mažo rūgštingumo, neužgožia patiekalų. Tokios aukštos kokybės aliejaus čia taip lengvai tikrai nesurasime“, – pabrėžia R.Krištaponis.

Gurmaniškų patiekalų krautuvėlės savininkas taip pat išskiria ir iš Silijos vežamus saulėje džiovintus pomidorus: „Teko būti patiems Sicilijoje, tos šeimos versle, kur matai didelius plotus supjaustytų pomidorų, džiūvančių kalnuose ant tinklų.

Shutterstock nuotr./Pomidorų pestas
Shutterstock nuotr./Pomidorų pestas

Mūsų partneriai laikosi tradicijų, ir čia esminiai konservantai yra druska ir saulė. Jie sudžiovina tą pomidorą taip, kad jame išlieka labai daug medžiagų, kurios mums reikalingos.“

Tokie pomidorai, pašnekovo teigimu, smarkiai skiriasi nuo įsigytų tinkluose. „Mes stengiamės įsigyti tik tuos produktus, kurių nėra masinėje prekyboje. Jie yra skirti ne tik gurmanams, bet ir tiems, kurie ieško naujų potyrių.“

Puikiai dera su lietuviškais gaminiais

R.Krištaponis teigia galintis lietuviams patarti, kokius makaronus galima suderinti su steiku ar netgi kiauliena, kaip naudoti įvairius Modenos balzamiko kremus arba actus, prie ko tepti migdolų užtepėlę, kas dera su artišokų ir tuno užtepėlėmis ir t.t.

Jo pastebėjimu, visus šiuos Viduržemio jūros regiono produktus galima nesunkiai suderinti su mums įprastais lietuviškais patiekalais.

Viduržemio jūros regiono produktus galima nesunkiai suderinti su mums įprastais lietuviškais patiekalais

„Tarkime mandarinų arba mandarinų-citrinų marmeladai, kuriuos mes vežame, tinka su įvairiais sūriais, kurie pas mus Lietuvoje gaminami.

Būtent tie džemai sūriui suteikia visai kitokį poskonį, – pasakoja gurmanas. – O prie tokios užkandėlės mes galime patarti, kokią vyno rūšį geriausia rinktis.“

Verslininko pastebėjimu, penktadieniais ir savaitgalio dienomis parduotuvėlėje būna didžiausi klientų antplūdžiai: „Žmonės nori pavaišinti svečius ar pasilepinti savaitgalį prie brusketos, kurią galima pasigaminti su būtent mūsų atvežamomis iš Sicilijos užtepėlėmis ir įvairiais kitais pesto padažais. Tai rodo, jog žmonės skiria dėmesį ir savo maisto kultūrai.“

„Mūsų tikslas – parodyti, jog esame europiečiai, nes domimės, ką valgo kitų kraštų žmonės – Ispanijos, Italijos, Prancūzijos valstybių gyventojai“, – priduria pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“