Ne vieną dešimtmetį proto negalią turinčius vaikus glaudęs Biržų rajono Kučgalio specialiojo ugdymo centras nuo šio rudens iš esmės pakeitė kryptį ir tapo septintu Lietuvoje vaikų socializacijos centru. Kaimo bendruomenei įnirtingai priešinantis jo steigimui, sutarta gyvenvietėje įrengti apšvietimą, o centrą aptverti poros metrų aukščio metaline tvora. Dabar aukšta tvora ir žibintai saugo vietos gyventojus nuo vienintelio čia esančio paauglio.
Vienas ugdytinis
Kad ankstesnė įstaiga galėtų tapti socializacijos centru, teko ne tik aptverti jos teritoriją, bet ir įrengti stebėjimo kameras, pakeisti langus, pertvarkyti kabinetus. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus specialistės Ligitos Vaicekauskaitės teigimu, visa tai mokesčių mokėtojams jau kainavo 0,5 mln. litų. Išlaikyti 49 šios įstaigos darbuotojų kolektyvą per metus atsieis dar beveik 2 mln. litų. Visi tie pinigai skiriami kol kas vieninteliam įstaigoje esančiam paaugliui ugdyti. „Šiuo metu turėtume auklėti keturis berniukus, bet dėl vienų ar kitų priežasčių vaikai mūsų įstaigos dar nepasiekė“, – LŽ aiškino Kučgalio socializacijos centro direktorė Laima Vaičienė. Pasak įstaigos vadovės, techninis personalas gauna visą priklausantį jam atlyginimą, nors dirba vienam vaikui. Daug prasčiau mokytojams, nes jiems atlygis mokamas tik už pamokas. „Dabar mūsų centre vyksta tik septintos klasės pamokos, mat auklėtinis – septintokas. Dirbdami vien su juo pedagogai, žinoma, daug neuždirba“, – apgailestavo įstaigos direktorė.
Brangi šypsena
Šimtus tūkstančių litų per mėnesį mokesčių mokėtojams kainuosiantis paauglys, anot L.Vaičienės, šiuo metu nemažai šypsosi, mielai bendrauja ir visai neblogai elgiasi, nors anksčiau anaiptol tuo nepasižymėjo. „Mūsų svarbiausias tikslas būtent toks ir yra, kad visi, kuriuos bandysime perauklėti, gerai jaustųsi patys ir nekeltų bėdų visuomenei“, – pasakojo centro vadovė. Ji neslėpė, jog sunkiai valdomo paauglio šypsenos kaina – pernelyg didelė.
Iš užsienio parsivežta ŠMM specialistų idėja – kurti socializacijos įstaigas visose dešimtyje šalies apskričių. Svajota apie nedidukus 15–20 vietų centrus, teiksiančius pačią įvairiausią pagalbą į nusižengimus linkusiems, bendruomenes terorizuojantiems paaugliams.