Kalbų, pažadų, nutarimų sutvarkyti Šiaulių miesto viešuosius tualetus per pastarąjį dešimtmetį sukaupti storiausi tomai.
Dar 2001-aisiais tuometės miesto valdžios vyrai ir moterys išsiruošė apžvelgti miesto erdves ir nuspręsti, kur reikalingiausia įrengti ar bent jau sutvarkyti viešuosius tualetus. Po to istorinio žygio šiandien belieka konstatuoti: visas garas panaudotas tik švilpukui.
Antai šampano (ar vyno) purslai miesto savivaldybės skvere renovuotos tupyklos proga greitai išgaravo (kaip, beje, ir 100 tūkstančių litų biudžeto lėšų), o rezultatai – apgailėtini. Pačiame miesto centre esančiame „taške“ nemaloni drėgmė, skilinėjančios plytelės, nekokybiški klozetai – visa tai mato ne tik miestiečiai, bet ir užsienio svečiai.
Būta planų įrengti ar suremontuoti nebeveikiančius tualetus dar keliose miesto vietose. Deja. Sunyko buvę tualetai Draugystės prospekte, pamėgtoje Vilniaus gatvėje, kitose vietose. O juk prieš keletą metų miesto vadovai svarstė galimybę Vilniaus gatvėje, prie gėlių parduotuvės, rasti vietą tualetui. Pasvarstė, pakalbėjo ir pamiršo.
Įkyrūs ir nemalonūs kvapai sklinda iš nuo miesto centro nutolusių erdvių.
Įkyrūs ir nemalonūs kvapai sklinda iš nuo miesto centro nutolusių erdvių. Lieporių prekybos centre esantis tualetas kažkada tarnavo prekeiviams, bet šiandien jis užbarikaduotas šiukšlių krūvelėmis, tik nušiurę ženklai primena jo tikrąją paskirtį.
Kainas pakelti – proto nereikia
„O kam tie viešieji tualetai mieste? – mąsto kai kas. – Kai reikalas prispiria, galima užsukti į netoliese esančią kavinukę.“
Baruose, kavinėse ir kitose užeigose visad rasi „tupyklą“ ir gana padorią. Deja, dažnam bėdžiui akis atveria budrios padavėjos ar barmenai, švelniai arba ne itin primenantys – „Tik lankytojams!“ Belieka ieškoti kelių litų alaus bokalui ar puodeliui kavos.
Sena ir kita bėda: net ir tapęs visateisiu lankytoju, neretai priverstas krapštyti litą ar daugiau, kad surastum duris, pažymėtas raidėmis WC.
Prieš keletą metų spaudoje buvo minėta, kad „Dvaro“ turgavietės patalpose esančios kavinės lankytojas buvo siunčiamas į mokamą tualetą. Daug vandens iš to tualeto bakelio nutekėjo per tą laiką, o kas pasikeitė? Kaina pasikeitė – nuo 1 iki 1,5 lito.
Nors per pastarąjį dešimtmetį tvarka viešojo maitinimo įstaigose, prekybos centruose pagerėjo, tačiau higienos ir sanitarijos lygis kai kuriose privačiose tupyklose vis dar primena senus laikus: rūdžių ar kalkių išgraužti klozetai, smarvė, purvinos sienos. Pamirštamas ir tualetinis popierius, muilo gabalėlis. Vienas skaitytojas atsiuntė nuotrauką, klausdamas, ar baro savininkas irgi vaikšto į tokį tualetą?
Valdiškų tualetų spindesys ir skurdas
Kas gali paneigti, kad taupyti valdžia išmoko paprastų žmonių sąskaita? Ir ne tik taupant milijonines sumas. Kai prieš keletą metų kilo triukšmas dėl „auksinio“ tualeto, dar brangesnio Kauno senamiesčio statinio (527 tūkstančiai litų), valdžia lyg ir tūptelėjo iš kuklumo ir vengia veltis į tokio masto skandalus.
Vienas skaitytojas atsiuntė nuotrauką, klausdamas, ar baro savininkas irgi vaikšto į tokį tualetą?
Deja, valdžios atstovų mąstymo ir darbų vingiai nelabai suprantami paprastam piliečiui, kuris paverčiamas taupumo auka. Prieš keletą mėnesių viename laikraštyje pasirodė nuotraukos iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pastato pirmajame aukšte esančio tualeto.
Nuo sienų nubyrėjusios plytelės, netvarka, purvas. Lyg ir nereikėtų tūkstantinių investicijų ar didelio darbo, bet gal vadovai nesinaudoja šia „įstaigėle“?
Užtat antrajame pastato aukšte – vaizdas beveik europietiškas, net veidrodis apšviestas, plytelės dailios ir nepurvinos.
Kaip kitaip gali būti, juk ant prieš tualeto duris esančių patalpų kabo užrašas „Posėdžių salė“. O toje salėje gali juk sėdėti ir rimtesni svečiai, jie nebėgs į pirmą aukštą, kur gali užsukti „reikalo“ prispaustas lankytojas, išėjęs iš kabineto.
Bėga dešimtmečiai, tačiau valdžios mąstymo tai neveikia.
Lapkričio 19-ąją Pasaulio tualetų diena 2001 metais paskelbė Tarptautinė tualetų organizacija, įsikūrusi Singapūre. Kai viešųjų tupyklų reikalai pakelti į pasaulinį lygį, progreso reikėtų tikėtis ir mūsų miestų bei miestelių erdvėse. Deja.
