Vilniaus miesto kalėdiniu puošimu jau ne vienerius metus užsiimančios bendrovės „Švenčių studija“ vadovė Jolanta Tūraitė ir pati džiaugiasi – šiemetinė eglė yra kaip tik tokia, kokia norisi džiaugtis ir gėrėtis. Dominyko Koncevičiaus idėją įgyvendino visas kolektyvas, tad, kaip sako Jolanta, tai visų bendras darbas, skirtas vilniečių ir miesto svečių akims. O lankytojų prie eglės daugybė, nesvarbu, ar oras gražus, ar sninga, ar net lyja.
Namelis padiktavo idėją
Pernai Vilnių puošė eglė-namelis, kvietęs užeiti vidun, turėjęs daug langų. Tai taip pat buvo D.Koncevičiaus projektas, sužavėjęs ne tik vilniečius, bet ir svečius iš viso pasaulio, sulaukęs tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Pasak J.Tūraitės, labiausiai pernai eglės kūrėjus pamalonino tai, kad vilniečiai nebevertino Kalėdų eglės – tiesiog ja džiaugėsi. „Norėjosi tą džiugesio dvasią išsaugoti ir šiais metais“, – šyptelėjo ji, klausiama, kaip gimsta Kalėdų eglės puošybos idėjos.
Galvojome, kaip žmones sutalpinti, ką padaryti tokio, kad eglė būtų lyg begalinė, – sakė J.Tūraitė.
Galvoti apie tai, kokia bus kitų metų pagrindinė Lietuvos Kalėdų eglė, pradedama netrukus, kai nupuošiama senoji – maždaug vasario mėnesį. Kaip sako J.Tūraitė, kai dar žiema, yra sniego, lengviau galvoti apie kitas Kalėdas.
Vienintelis priekaištas, kurį pernai išgirsdavo eglės kūrėjai – ne visi norintieji pateko į eglės vidų, tiesiog vietos ten buvo per mažai. „Galvojome, kaip žmones sutalpinti, ką padaryti tokio, kad eglė būtų lyg begalinė. Taip ir gimė Dominykui mintis, kad eglutė savo skara apgobia visus virš jų galvų. Turime dvisluoksnę eglę: viena žalia, tradicinė, o jos skarą kilstelėjome ir ji apgaubė visus. Juk pas mus ir sniego būna mažai, nors šiemet jo turime, to baltumo visada trūksta, ypač per eglės įžiebimo ceremoniją. Norėjosi baltumo, sniego įspūdžio“, – kalbėjo „Švenčių studijos“ direktorė.
Virš galvų baltai šviečianti skara priverčia ir galvą pakelti, kaip sako „Švenčių studijos“ vadovė, „kad žmogus ne tik po kojomis žiūrėtų“.
Graikai nukopijavo
J.Tūraitė tvirtina, kad jos jau beveik du dešimtmečius siekianti miestų dekoro Kalėdoms patirtis rodo, jog visi kūrėjai, puošiantys savo miestų ir miestelių, turtingų ir vargingesnių, erdves, įdeda meilės.
Ir nors kukliai, bet pripažįsta – Vilniaus eglės jau ne vienerius metus diktuoja kalėdinės puošybos madas.
„Jau ne vienerius metus patenkame į įvairius reitingus, tai, nors nemėgstu girtis, pasakysiu – mes kartais per kukliai apie save kalbame, kai kas mus net kopijuoja. Graikai sugebėjo nukopijuoti mūsų eglutę neatsiklausę. Bet nesureikšminame to, čia irgi savotiškas pastebėjimas, įvertinimas. Ir anksčiau kopijuodavo, gal tik ne taip tiesmukai, motyvų galėdavome rasti“, – kalbėjo Jolanta.
Ji pripažįsta, kad kalėdinės puošybos pasaulyje irgi mados dalykų yra – pasitaiko, kad miestuose pasikartoja tokių pačių motyvų, spalvų, formų, kaip ir audinių, drabužių, dizaino madoje.
„Mes kaip visada dar ir dar kartą norime atkreipti dėmesį, kad esame pasaulio dalis, gamtos dalis, todėl vis primename – nekirskite gyvų eglių, jeigu jų būtinai nereikia, jeigu galime panaudoti tai, ką duoda gamta“, – sakė J.Tūraitė, primindama, kad sostinė šiemet vėl turi karkasinę eglę, apkaišytą gyvomis eglių šakomis, atvežtomis nugenėjus medžius miškuose.
Kalbėdama apie tai, kuo skiriasi Lietuvos ir Vakarų Europos šalių pagrindinės miestų kalėdinės eglės, J.Tūraitė pirmiausia išskyrė klimatą: Vakaruose yra šilčiau, todėl žmonės dažniau eina iš namų, vaikšto gatvėmis, sėdi lauko kavinėse, lankosi parkuose. Tad ir puošiama ten daugiau atvirų erdvių.
„Lietuvoje šios prabangos sau leisti negalime, tenka užsidaryti, tik galime išbėgti į muges, prie Kalėdų eglučių, mūsų buvimas lauke trumpesnis. Todėl eglės akcentai ryškesni, svarbesni pas mus. Užsienyje eglė yra daugiau kaip simbolis, dekoruojamas paprastai gyvas medis arba konstrukcija, bet tema nevystoma, dažniausiai tai tik burbulai vienos ar kitos spalvos, lemputės. O Lietuvoje vystoma tema, nes konstrukcinė eglė leidžia kažką pasakyti daugiau nei klasikinis papuošimas, kuris irgi gražus.“
Dviguba ir Rotušės aikštės eglė
Šeštadienį Kalėdų eglė papuoš ir kitą Vilniaus aikštę – Rotušės. Pastaroji taip pat netradicinė: į erdvinę šviečiančią 10 metrų aukščio kompoziciją bus integruota gyva žalia eglė.
„Tai instaliacija, simbolizuojanti šiuolaikiškumą ir klasiką – šviečiančiais elementais dekoruota metalinė konstrukcija, o jos viduje stovės puošta maža, žalia, klasikinė eglutė. Instaliacija nebus labai aukšta, 10 metrų, bet puikiai tinkanti Rotušės aikštėje“, – pasakojo J.Tūraitė.
Kalėdų laukimo laikas dar tik prasideda, todėl laiko pasigrožėti eglėmis Katedros ir Rotušės aikštėse užteks visiems norintiems. Ypač jeigu gamta nepagailės žiemiškų orų ir krentančios snaigės netirps net nepasiekusios žemės. Kaip sako J.Tūraitė, kuo daugiau šviesos, tuo magiškesnės Kalėdos. Nes šviesa yra tikra burtininkė.