– Ar virtuali realybė yra kaip nors panaudojama Lietuvos versle? Galbūt žinote konkrečių sėkmės pavyzdžių?
– Virtuali realybė vartotojų pasaulyje yra gana naujas reiškinys. Nors pati virtuali realybė pradėta naudoti 1970-aisiais skrydžio simuliatoriuose, dabartinio tipo virtualios realybės įrenginiai vartotojams atsirado tik maždaug prieš pusę metų.
Taigi ir Lietuvos bei pasaulio rinkose jos pritaikymas yra pačioje ankstyviausioje stadijoje. Tačiau, nepaisant to, Lietuvoje jau turime pavyzdžių, kuriais galime pasigirti, jog esame tarp pirmųjų pasaulyje, panaudojusių virtualiąją realybę.
Kaip pavyzdį galiu paminėti mūsų sukurtą medicininę aplikaciją „Epley VR“. Ji, kartu su „Gear VR“ akiniais padeda spręsti pasikartojančio neurologinio galvos svaigimo problemą. Šiuo metu kartu su VU Santariškių klinikomis bei Londono „Imperial College“ atliekame klinikinius šios srities tyrimus.
Taip pat galiu paminėti menų sritį, kurioje esame perkėlę M.K.Čiurlionio darbus į virtualiosios realybės plotmę. Beje, netrukus ji bus pristatyta Indijoje.
Įdomu tai, kad Lietuvoje vieni aktyviausių virtualiosios realybės srityje yra muziejai. Štai, pavyzdžiui, Valdovų rūmai siūlo virtualiosios realybės turą po senovės Vilnių.
Išties turime puikias sąlygas plėtoti virtualiosios realybės projektus. Didelis privalumas – Lietuvoje įsikūręs antrojo pagal dydį pasaulyje „Unity 3D“ variklio kūrėjų biuras, kurio darbuotojai mielai bendradarbiauja su VR kūrėjais. „Unity 3D“ variklis šiuo metu naudojamas 95 proc. visų VR aplikacijų.
– Jūsų nuomone, kaip virtualioji realybė gali pakeisti paprastų žmonių gyvenimus?
– Na, visų pirma VR žaidimai privers žmones pajudėti ir e-sportą perkels į visiškai naują lygmenį. Į VR perkelti mokymai darbo mokymus pavers daug įdomesniais, padės geriau įsiminti jų turinį.
VR pravers ir įsirenginėjantiems butus ar namus, nes galėsime pasižvalgyti po jų vidų dar prieš pradėdami darbus.
Medicinos srityje VR ženkliai turėtų padėti reabilitacijos bei skausmo mažinimo srityje. VR muziejai padės mums nusikelti į praeitį ir patiems pajausti ją taip, kaip negalėjome iki šiol. O taip pat filmai, koncertai, dokumentika ir kitos sritys.
– Kokią prognozuoji VR ateitį po, pavyzdžiui, 10 metų?
– Po 10 metų VR akiniai niekam nebebus naujiena, tuo metu jau turėsime ganėtinai plačiai besivystančią papildytą realybę (augmented reality – angl.), kurios galimybės bus daug plačiau pritaikomos negu VR.
VR liks svarbia simuliacijų, žaidimų ir mokymų sistemos dalimi, bet pradės užleisti masinę rinką papildytos realybės technologijoms. Jų taikymas dabar labai ribotas dėl ribotų kompiuterių resursų ir netobulos vaizdo atpažinimo programinės įrangos. Laikui bėgant ir šiems faktoriams pasikeitus, tiek VR tiek papildytos realybės sritys atrodys žymiai geriau, technologijos bus naudojamos platesnės visuomenės dalies.
Su VR tiesiogiai susipažinti bus galima jau rugsėjo 30 d., vakarinio „Tyrėjų nakties” renginio metu, Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje. Renginio organizatoriai dalyvius kvies įsijausti į bakteriofago kelionę žmogaus organizmu.