26-erių Inga internetinėje pažinčių svetainėje pažinčių ieškojo vienerius metus.
„Išsiregistravau, nes nusibodo. Dauguma vyrų pažinčių portaluose – neišsilavinę, neraštingi, neatradę savo tapatybės, nežino, ko nori, bet, galima sakyti, drąsiausiai reiškiasi. Dažnai jie realybėje – visiškai blankios asmenybės, linkusios tik į malonumus, arba visiškai nedrąsūs ir dar nemoka rašyti“, – teigė Inga.
Pasak jos, kaip įprasta, virtualus bendravimas yra šabloninis ir tada tenka pačiai prisitaikyti – panašiai bendrauti norint rasti bendrą kalbą.
Išsiregistravau, nes nusibodo. Dauguma vyrų pažinčių portaluose – neišsilavinę, neraštingi, neatradę savo tapatybės, nežino, ko nori, bet, galima sakyti, drąsiausiai reiškiasi.
„Katastrofa būna, kai mėgini pabendrauti nešabloniškai, spontaniškai – tada būni visiškai nesuprasta.
Tiesiog interneto pažintyse registruojasi vyrai, kurie tikisi susirasti standartinio mąstymo standartinių panelių su standartinėmis kūno formomis. Su jomis bendrauti kur kas paprasčiau, nes jos nori pramogauti, linkusios į vienos nakties nuotykius, o gal ir pačios nenori rimtų santykių“, – sakė moteris.
Ingai ne kartą teko susimąstyti – jeigu būtų visiška mažuma tų, kurios lengvai leidžiasi į avantiūras su beraščiais, šabloniškų vyrų pasitaikytų kur kas mažiau: jie ilgainiui turėtų keisti savo požiūrį, mąstymą, plėsti akiratį, matydami, kad moterys neužkimba.
„Tad vyrai savaime netgi tobulėtų kaip asmenybės, o drauge turėtų kažką pasakyti tiek realybėje, tiek tekste“, – tikino Inga.
Po virtualios pažinties – nusivylimas realybėje
Štai Agnei, neatskleidusiai savo amžiaus, kyla mintis, kad užsibuvus virtualiose pažintyse aptingsta kalbos padargai.
„Virtualiose pažintyse renkasi terpė žmonių, kurie arba labai stipriai yra nusivylę santykiais, arba niekada neturėjo rimtų. Jie tiki istorija – susipažino internete, po kurio laiko sukūrė šeimą ir dabar yra laiminga pora. Juk taip save reklamuoja kai kurios pažinčių svetainės, kad pritrauktų lengvatikių. Ant puslapio „užmesta“ laimingos poros nuotrauka ir papasakota jų istorija atrodo pakankamai tikra“, – sakė Agnė.
Virtualiose pažintyse renkasi terpė žmonių, kurie arba labai stipriai yra nusivylę santykiais, arba niekada neturėjo rimtų.
Yra ir tokia pažinčių svetainė, kurioje užpildžius anketinius duomenis kompiuteris neva suranda potencialų tinkamą partnerį.
„Argi nejuokinga, kai kompiuteris viską padaro už tave? Ką parašyti nešabloniško, kai asmenybės suvestinė tau prieš akis? Be abejo, yra ir tokių žmonių, kurie žiūri į pažintis internete atsakingai, bet jie tikriausiai susirašinėja labai ilgai.
Čia ir sėkmės dalykas, loterija. Bendraudamas internetu tu susikuri ne tik to žmogaus iliuzinę viziją, bet dar ir savo paties iliuziją – kad esi labai šaunus, mėgsti tą ir aną ir t. t. Tikrovėje susitikus tiesiog akivaizdus neatitikimas: sėdi du, kurie neturi apie ką šnekėti“, – tikino Agnė.
Vyrai nelinkę bendrauti raštu
24-erių Jurgita į internetines pažintis nėrė prieš dvejus metus, tačiau jų svetainėse lankosi su pertraukomis. Mergina papasakojo apie 25-30 metų vaikinus, su kuriais teko bendrauti.
„Jeigu yra normalus – dirbantis, mokosi, turi draugų, t. y. socialus, jis dažniausiai ieško pažinčių vienai nakčiai. Taip yra todėl, kad jam nėra problemų susirasti draugės realybėje, o realybėje susirasti moterį vienai nakčiai yra kur kas sunkiau“, – sakė Jurgita.
Nemažai yra tų, kurie ieško ilgalaikių, rimtų santykių, bet realybėje yra nevykėliai.
„Bendrauji su jais internetu, tai jie visko tavęs išklausinės, domėsis tavimi – atrodo, prie širdies dėk, o kai susitinki, tai matai, kad žmogus be gyvenimo – nemoka žodžio ištarti“, – tikino Jurgita.
Bendrauji su jais internetu, tai jie visko tavęs išklausinės, domėsis tavimi – atrodo, prie širdies dėk, o kai susitinki, tai matai, kad žmogus be gyvenimo – nemoka žodžio ištarti.
Kaip pasakojo mergina, dabar ji per dvi-tris žinutes perpranta parašiusįjį. Tačiau gauta žinutė ne viską pasako.
„Be abejo, daug ką lemia ir parašiusiojo nuotrauka. Jeigu ir tekstas labai gerai parašytas, pagal visas lietuvių kalbos skyrybos ir rašybos taisykles, vis tiek nuotrauka daug ką lemia. O kai nėra nuotraukos – išvis nerašau“, – sakė mergina.
Pasak jos, vyrai iš tiesų nemoka bendrauti žinutėmis. „Galiu paliudyti: kai susitinki gyvai, išaiškėja, kad žmogus moka bendrauti, turi humoro jausmą, yra įdomus – priešingai nei rašytose žinutėse. Tekstu ne visada galima pasikliauti“, – sakė Jurgita.
Kad ir kaip žmonės tikėtų, esą ilgalaikis susirašinėjimas padeda pažinti žmogų, Jurgita išlieka kategoriška.
„Kur kas geriau ilgai negaišti laiko, verčiau atsigerti drauge arbatos nei mėnesį save sekinti ir kurti iliuzijas prie kompiuterio ekrano. Gyvai susitikus viskas tampa aišku – ar tęsti pažintį, ar ne. Skaityti galima balso tembrą, bendravimo kultūrą, gestus, pokalbio eigą ir t. t. Apskritai susitikimas realybėje po virtualaus bendravimo – laimės dalykas. Juk po pažinties internete eini su žmogumi susitikti vildamasis, kad jis tau patiks arba ne“, – sakė Jurgita.