Gebėjimas kepti ir kitaip apdoroti maistą padėjo H.erectus, neandertaliečiams (H.neanderthalensis) ir šiuolaikiniams žmonėms (H.sapiens) atlikti didžiulius evoliucinius šuolius, kurie mūsų protėvius atskyrė nuo šimpanzių ir kitų primatų, nurodė Harvardo universiteto tyrėjai, paskelbę savo straipsnį mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Mokslininkai, ištyrę žmonių genčiai nepriskiriamų primatų, šiuolaikinių žmonių ir 14 išnykusių hominidų rūšių DNR, krūminių dantų dydį ir ūgio bei masės santykį, teigia, kad šios analizės rezultatai pagrindžia ankstesnių studijų išvadas, kad statieji žmonės tikriausiai jau mokėjo gaminti maistą.
Apdorojus maistą įrankiais ir ugnimi įsisavinama daugiau kalorijų, o maisto paieškoms ir valgymui reikėdavo mažiau. Termiškai apdorotu maistu krūminiai dantys susmulkėjo, o kūno masė padidėjo.
Stambieji primatai turi didesnius krūminius dantis ir daugiau laiko skiria maitinimuisi: žmonėms didžiu prilygstančios žmogbeždžionės kalorijų įsisavinimui sugaišta apie 48 proc. būdravimo laiko.
„Homo erectus ir Homo neanderthalensis maitinimuisi atitinkamai sugaišdavo 6,1 ir 7 proc. savo aktyviosios dienos“, – teigia Harvardo tyrėjai, pridūrę, jog šiuolaikiniai žmonės valgymui skiria apie 4,7 proc. laiko, kai nemiega.
„Žmonių maitinimosi trukmė ir krūminių dantų dydis išties išskirtiniai, lyginant su kitais primatais, o šis savitumas išryškėjo maždaug pleistoceno pradžioje“, – sakoma studijoje, turint omenyje epochą, prasidėjusią prie 2,5 mln. metų ir pasibaigusią prieš 11 700 metų.
Taip pat tikėtina, kad maistą apdoroti pirmieji išmoko kitų rūšių hominidai, gyvenę Afrikoje anksčiau nei H.erectus – įskaitant sumaniuosius žmones (Homo habilis) ir H.rudolfensis, nurodė studijos autoriai.
Bet kokiu atveju įrankiai ir įgūdžiai, reikalingi maisto apdorojimui, „susiję su maitinimusi ir dabar būtini ilgalaikiam šiuolaikinių žmonių išlikimui, išsivystė Homo erectus laikais ir prieš mūsų protėviams paliekant Afriką“, pridūrė tyrėjai.
