Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vokietija po 10 metų gali nebeturėti ledynų

Vokietijos ledynai tirpsta sparčiau nei buvo manyta, ir per 10 metų šalis gali netekti paskutinių savo ledo kepurių, ketvirtadienį skelbiama nerimą keliančioje ataskaitoje.
Alpės, Bavarija
Alpės, Bavarija / „Scanpix“ nuotr.

„Bavarijos ledynų dienos suskaičiuotos. Ir dar greičiau nei tikėjomės“, – sakė šio pietinio regiono, kur stūkso apledėjusios Alpių viršukalnės, aplinkos apsaugos ministras Thorstenas Glauberis.

„Paskutinis Bavarijos Alpių ledynas gali ištirpti po 10 metų“, – perspėjo jis.

Paskutinis Bavarijos Alpių ledynas gali ištirpti po 10 metų.

Anksčiau mokslininkai skaičiavo, kad ledas ant viršukalnių išsilaikys maždaug iki šio amžiaus vidurio.

Tačiau pastaraisiais metais jų tirpsmas labai paspartėjo.

Penki Cugšpicės rajone Berchtesgadeno Alpėse esantys Vokietijos ledynai per pastarąjį dešimtmetį neteko maždaug dviejų trečdalių savo tūrio.

Jų paviršiaus plotas taip pat sumažėjo trečdaliu – tiek ploto užima maždaug 36 futbolo aikštės.

Perspėdamas dėl klimato atšilimo padarinių Th.Glauberis pabrėžė, kad ledynai yra „ne vien sniego ir ledo pavidalo Žemės istorijos paminklas“.

„Jie – mūsų klimato būklės termometrai“, – pridūrė jis.

Trečiadienį paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad pasaulio ledynai vis greičiau netenka savo masės. Jų tirpsmas lėmė daugiau nei penktadalį jūros lygio pakilimo šiame amžiuje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Planpincieux ledynas Alpėse
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Planpincieux ledynas Alpėse

Tarptautinė mokslininkų komanda, ištyrusi NATO palydovo padarytas nuotraukas, nustatė, kad nuo 2000 iki 2019 metų pasaulio ledynai vidutiniškai netekdavo po 267 mlrd. tonų ledo per metus.

Tyrimo išvados paskelbtos Vokietijos meteorologams pranešus, kad šis balandis buvo šalčiausias per keturis dešimtmečius.

Vokietijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, pastaraisiais metais oro temperatūra nesilaikė įprastų normų. Po šaltos žiemos, kai vasarį termometro stulpeliai nukrito gerokai žemiau nulio, balandžio 1-ąją buvo registruota 25,9 laipsnio šiluma, o likusią mėnesio dalį dažniausiai buvo daugiau nei 15 laipsnių mažesnė.

Dėl tokių oro temperatūros permainų aplinkosaugininkai kaltina klimato kaitą ir ragina vyriausybes daryti daugiau, kad nerimą kelianti tendencija būtų pažabota.

Pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą valstybės įsipareigojo siekti, kad iki šio šimtmečio pabaigos šiltėjimas būtų apribotas 1,5 Celsijaus laipsnio, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Klimato aktyvistai ketvirtadienį iškovojo istorinę pergalę prieš kanclerę Angelą Merkel, Konstituciniam teismui išaiškinus, kad Berlyno aplinkos apsaugos planas yra nepakankamas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų