Mokytojas, kuris mėnesį negalėjo dirbti dėl akies sužalojimo, patirto dėl sniego gniūžtės, kurią sviedė vienas jo mokinys, turėtų gauti įprastą kompensaciją už nelaimingus atsitikimus darbe, sakoma pietvakarinio Freiburgo miesto administracinio teismo gruodį priimtos nutarties santraukoje.
Ši sąlyga lieka galioti netgi tuo atveju, jeigu mokykloje oficialiai uždrausta mėtytis sniego gniūžtėmis, pridūrė teisėjai.
Mokytojui išėjus į mokyklos kiemą, apie 15 moksleivių pradėjo svaidyti į jį sniegą.
Iš pradžių jis mėgino gintis, dangstydamas veidą aplanku, sakydamas vaikams, kad nesąžininga pulti jį visu būriu, bei išmušinėdamas gniūžtes jiems iš rankų. Tačiau galiausiai jis pats įsitraukė į „mūšį“.
Mokyklos taryba nusprendė, jog tokiu būdu mokytojas nesilaikė hierarchijos su savo mokiniais ir elgėsi kaip jiems „lygus“, pradėjęs pats svaidyti į juos sniegą, nurodė teismas.
Ieškovui, kurio vardas nebuvo atskleistas, per šį susirėmimą viena gniūžtė pataikė tiesiai į akį, todėl prireikė operacijos, dėl kurios jis mėnesį negalėjo dirbti.
Tačiau teisėjai nutarė, kad mokytojas „dėl savo gerų santykių su moksleiviais laikė jų puolimą sniego gniūžtėmis ne piktavališku elgesiu, o džiaugsmo ir iššūkio išraiška“.
Mokytojas argumentavo, „jog jeigu būtų griežtai reikalavęs, kad jie liautųsi ir paliktų jį ramybėje, jis būtų apsikvailinęs vaikų akyse kaip mokytojas“.
Teismas pridūrė, jog dėl šių priežasčių sužalojimas turi būti laikomas darbine trauma, tačiau pažymėjo, kad ši interpretacija neturi būti taikoma aiškiai „perdėtam“ elgesiui, tokiam kaip muštynės po bendrovės šventinio vakarėlio arba vairavimui apsvaigus nuo alkoholio darbo metu.
Mokyklos taryba dar galės apskųsti šią nutartį.