Senovės graikai ir romėnai – tikri maudynių mėgėjai
Jeigu vertintume skirtingais istoriniais laikotarpiais gyvenusių žmonių švaros įpročius, pastebėtume, kad tendencijos gana banguotos. Štai, jei senosios civilizacijos vertino švarą ir suprato prausimosi reikšmę sveikatai bei higienai, tai viduramžiais žmogus tos svarbos tikrai neįžvelgė. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai maudydavosi ir reguliariai naudodavo įvairaus tipo kosmetiką, skirtą tiek bruožams paryškinti, tiek saugoti odą nuo karščio. Manoma, kad antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, muilą išrado būtent egiptiečiai. Jie maišydavo įvairias druskas, augalinius aliejus bei gyvulinius riebalus ir rezultatą naudodavo kovai su odos ligomis bei kūno higienai palaikyti. Egiptiečiai turėdavo specialias vandens talpas, šiuolaikinio dušo prototipus, taip pat yra duomenų, kad vandenį prieš maudynes pašildydavo. Dažniausiai buvo prausiamasi prieš pagrindinius valgymus ir po jų. Vaikščiojimas basomis taip pat reikalavo dažno kojų prausimo. Apskritai aukštesniojo sluoksnio egiptietis savo odos švarai puoselėti naudojo daugybę priemonių.
Nors visos grožio priemonės buvo pagamintos iš natūralių medžiagų, siekiant išlikti gaiviais, reikėjo reguliaraus prausimosi, taigi jau senovės Romoje bei Graikijoje viešos pirtys bei vonios tapo itin madingos. Reikėtų paminėti, kad šios buvo skirtos toli gražu ne tik apsiprausti. Prabangios, moderniai įrengtos erdvės suburdavo aukštuomenę pašnekesiams, puotoms, viešiems meilės nuotykiams, šventėms, susirinkimams. Daugybėje puošnių privačių kambarių ir viešų erdvių tilpdavo iki 6000 besimaudančių. Graikų ir romėnų tautų moterys (tiesa, dažniausiai aukštesnių sluoksnių) naudodavo įvairius aliejus, net gamindavosi depiliacinius kremus. Nors graikai bei romėnai panašaus tipo pirtyse ėmė maudytis beveik tuo pačiu metu, švarinimosi suvokimas tarp šių civilizacijų šiek tiek skyrėsi. Romėnams buvo svarbu apsiprausti tiek, kiek būtų pakankama užtikrinti gerai sveikatos būklei. Manoma, kad būtent romėnai buvo vieni pirmųjų, įvairiems negalavimams taikę vandens ir pirčių terapiją. Viešose maudynių vietose visada budėdavo gydytojai, atsakingi už tam tikrų kūno vietų negalavimus.
Tuo tarpu, graikų vyrams ir moterims buvo svarbi galimybė į vandenį panirti visu kūnu, kad būtų „išsivaloma“ nuo visų dienos darbų, nuovargio, blogų minčių. Jeigu minėtose senosiose civilizacijose jau buvo laikomasi gana šiuolaikiškų higienos įpročių, tai viduramžiuose buvo žengtas didelis žingsnis atgal. Manoma, kad žmonių atpratimą praustis lėmė radikali krikščionybė – asketiška pasaulėžiūra, minimalus dėmesys kūno malonumams ir išvaizdai paprasčiausiai nereikalavo laikytis reguliarios higienos. XIX a. raštai tikina, kad viduramžiais vonių apskritai nebuvo, tačiau egzistuoja prieštaraujančių nuomonių, kad tokių būta, tiesiog naudojamasi jomis buvo kiek kitokiu periodiškumu nei senovės Romoje ar Graikijoje. Daugelis jau žinojo, kad būtina prausti rankas bei veidą, nes tai svarbu sveikatai. Tarp valdovų buvo priimtina praustis prieš didžiausias metų šventes (du, trys kartai per metus). Tuo tarpu vikingai maudydavosi kartą į savaitę ar dvi, todėl į juos buvo žvelgiama kaip į tikrus keistuolius.
Griežtesnės higienos normos įsigaliojo po Renesanso – žmonės ėmė praustis dažniau, vonių daugėjo ir jau po kelių šimtmečių, Viktorijos laikais, vonią buvo galima rasti bene kiekvienuose aukštesnės klasės atstovų namuose. Vonios kambariai pamažu tapo atskiromis erdvėmis, su vis tobulėjančia vonios kambario įranga.
Brangiausios vonios pasaulyje
Šiandien vonios kambariai dvelkia prabanga, modernumo jiems netrūksta. Plytelės, kriauklė, veidrodžiai, praustuvai, klozetai, dušo kabinos – kiekviena detalė svarbi, siekiant sukurti interjero darną. Dizaineriai kuria išskirtinio grožio vonias ir vonios kambarius. Vedini smalsumo, žvilgtelėkime į vienas brangiausių pasaulyje vonių. Pavyzdžiui, dizainerio Džosefo Licciardi sukurta stiklinė, permatomos tekstūros vonia, prisitaikanti prie bet kurios žmogaus kūno pozicijos, įkainota apytiksliai $34.000. Swarovski kristalais puošta vonia, kurią prabangos ir blizgesio mylėtojams sukūrė Lori Garner, kainuoja daugiau nei $39.000. Tiems, kurie vertina akmens elementus interjere, dizainerė Luca Bojola siūlo prabangią vonią, pagamintą iš Baldi kristalo. Šis kūrinys įvertintas beveik $800.000. Iš tiesų puikūs pasirinkimai prabangioms maudynėms.
Maudynės vonioje – būdas atsipalaiduoti
Gyvename amžiuje, kada laikas yra tapęs bene svarbiausia valiuta. Žmonių veikla iš anksto sureguliuota pagal tam tikrą ritmą, vyrauja nuolatinis skubėjimas. Galbūt todėl pastaruoju metu naujos statybos butuose, individualiuose namuose žmonės dažniau įrenginėjo dušo kabinas. Efektyvus prausimasis po stipria vandens srove buvo tapęs priimtinesnis nei bent pusvalandžio reikalaujantis mirkimas vonioje. Tačiau, didžiausios Lietuvoje internetinės parduotuvės Pigu.lt atstovai teigia, kad vonių era tik trumpam buvo prisnūdusi. Vonių pardavimai pastaruoju metu išaugo, vonios kambario įranga tapo labai moderni. Taip pat kaip niekad svarbūs tapo aksesuarai, žvakės, kilimėliai, todėl akivaizdu, kad šiandieninis žmogus vis dažniau nori pasilepinti SPA malonumais, o maudynės vonioje išties yra išlaikiusios meditacinę prasmę.