Dėl žmogaus veiklos smarkiai degradavo trys ketvirtadaliai visos sausumos ir 40 proc. visų vandenynų, o vis spartėjantis gamtos naikinimas tikriausiai turės neapsakomų pasekmių mūsų sveikatai ir pragyvenimo šaltiniams.
Ataskaitoje „Gyvoji planeta“ (Living Planet) apie daugiau kaip 4 tūkst. stuburinių rūšių sakoma, kad spartėjantis miškų naikinimas ir žemės ūkio ekspansija yra pagrindiniai veiksniai, nulėmę populiacijų sumažėjimą vidutiniškai 68 proc. nuo 1970 iki 2016 metų.
Joje perspėjama, kad nepaliaujamas natūralių buveinių nykimas didina ateityje galimų pandemijų riziką, nes žmonės vis labiau priartėja prie laukinių gyvūnų.
2020-ųjų „Gyvoji planeta“, kurią drauge parengė Pasaulio gamtos fondas (WWF) ir Londono zoologijos draugija, yra jau 13-oji iš kas dveji metai skelbiamų ataskaitų.
WWF generalinis direktorius Marco Lambertini naujienų agentūrai AFP akcentavo stulbinamą Žemės bioįvairovės praradimą nuo 1970 metų.
„30 metų stebime spartėjantį smukimą ir tai toliau eina bloga kryptimi“, – sakė jis.
„2016 metais užfiksavome 60 proc. smukimą, dabar turime 70 proc. smukimą. Visa tai – per mirksnį, palyginti su milijonais metų, kuriuos daugelis rūšių gyvena šioje planetoje“, – sakė jis.
