Kiek daugiau nei pusę (53 proc.) Lietuvos teritorijos sudaro žemės ūkio naudmenos – ariama žemė, pievos, sodai ir uogynai, trečdalį (32,6 proc.) užima miškai, 4 proc. – vandenys, 2,8 proc. šalies teritorijos yra užstatyta, keliai sudaro 2 proc., likę 5,6 proc. – kitos paskirties žemė.
2014 m. sausio 1 d. duomenimis, saugomos teritorijos užėmė 1, 03 mln. ha, arba 15,7 proc. viso Lietuvos ploto. Saugomų teritorijų plotas šalyje didėja – nuo 2003 m. saugomų teritorijų plotas padidėjo 240,2 tūkst. ha, arba 23 proc.
Daugėja ir saugomų gyvūnų rūšių. 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, nacionaliniuose parkuose ir valstybiniuose rezervatuose buvo saugoma 417 žinduolių rūšių, paukščių – 1 830, žuvų – 262, augalų –8 685 rūšys. Nuo 2003 m. į saugomų žinduolių sąrašą įtraukta 19 naujų rūšių, į paukščių – 154, į žuvų – 19. Tačiau saugomų augalų sumažėjo 200 rūšių.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje yra dideli gėlo vandens ištekliai. Vienam Lietuvos gyventojui tenka 8 532 m³ gėlo vandens. Šiuo atžvilgiu Lietuvą lenkia tik Skandinavijos šalys ir Serbija bei Slovakija.
Aplinkos apsauga
Viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių – į atmosferą patenkančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, nuo 1990 iki 2012 m. Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sumažėjo 55,6 proc.
Mažiausiai teršalų teko vienam Trakų rajono savivaldybės gyventojui – 2,1 kg, bei Pakruojo rajono savivaldybės gyventojui – 2,2 kg.
Vis mažiau teršalų į atmosferą išskiria stacionarūs taršos šaltiniai. 2013 m. stacionariuosiuose taršos šaltiniuose susidarė 548,2 tūkst. tonų teršalų. 88,9 proc. šių teršalų sugaudyti ir nukenksminti oro teršalų valymo įrenginiuose – tai gerokai daugiau nei 2003 m., kai nukenksminta buvo 75,6 proc. teršalų. 2013 m. daugiausia teršalų, išmetamų iš stacionarių taršos šaltinių, buvo Mažeikių rajono savivaldybėje – 387,9 kg vienam gyventojui, ir Akmenės rajono savivaldybėje – 282 kg vienam gyventojui. Mažiausiai teršalų teko vienam Trakų rajono savivaldybės gyventojui – 2,1 kg, bei Pakruojo rajono savivaldybės gyventojui – 2,2 kg.
Susidariusių komunalinių atliekų kiekis mažėja. 2013 m. vienam šalies gyventojui teko 433 kg susidariusių komunalinių atliekų, arba 12 kg mažiau nei 2012 m. Vienam Europos Sąjungos gyventojui 2013 m. vidutiniškai teko 481 kg, arba 7 kg mažiau nei 2012 m.
Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai
Lietuvos įmonės 2013 m. aplinkos apsaugai išleido 179,4 mln. EUR, arba penktadaliu mažiau nei 2012 m. Daugiausia – 68,8 proc. – visų pramonės įmonių išlaidų aplinkos apsaugai buvo skiriama vandens išteklių apsaugai. Atliekoms rinkti ir tvarkyti įmonės skyrė 25,9 mln. EUR, arba 14,5 proc. visų pramonės įmonių išlaidų aplinkos apsaugai, oro apsaugai – 21,2 mln. EUR, arba 11,8 proc., kitai aplinkos apsaugos veiklai – 8,8 mln. EUR, arba 4,9 proc.
Įmonių investicijos į aplinkos apsaugą 2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo 38,2 proc. ir siekė 89,7 mln. EUR – tai sudarė 50 proc. visų pramonės įmonių išlaidų aplinkos apsaugai.
Investicijos į oro apsaugą siekė 16,8 mln. EUR ir, palyginti su 2012 m., sumažėjo 21,7 proc., į vandens išteklių apsaugą – 60,7 mln. EUR (41,9 proc. mažiau), atliekų rinkimą ir tvarkymą – 7,3 mln. EUR (48,8 proc. mažiau).
