Pirmą kartą per beveik 400 pastarųjų metų Šiaurės pusrutulyje visiškas Mėnulio užtemimas sutapo su žiemos saulėgrįža.
Nors ir atsidūręs šešėlyje, Mėnulis netampa visiškai nematomas, nes Žemės atmosfera išsklaido dalį šviesos, kuri ir apšviečia šį dangaus kūną.
Mėnulio užtemimai įvyksta, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsidėsto vienoje linijoje, o mūsų planetos kūgiškas šešėlis užtemdo palydovą.
Nors ir atsidūręs šešėlyje, Mėnulis netampa visiškai nematomas, nes Žemės atmosfera išsklaido dalį šviesos, kuri ir apšviečia šį dangaus kūną.
Mūsų planetos atmosfera mažiausiai sugeria ilgabangės (raudonos) šviesos spindulius, todėl per užtemimą Mėnulį jų pasiekia daugiausiai. Dėl šios priežasties mūsų palydovas tampa rausvas, vario raudonumo arba oranžinis, o kai kada netgi rusvos spalvos.
JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) veteranas užtemimų ekspertas Fredas Espenakas paaiškino, kad užtemimo pradinė stadija bus matoma Šiaurės Amerikoje, Grenlandijoje, Islandijoje ir Vakarų Europoje prieš Mėnuliui nusileidžiant, o vakarų Azijoje vėlesnės stadijos bus matomos tuojau po Mėnulio patekėjimo.
Užtemimas iš viso truks apie pusketvirtos valandos – nuo 6 val. 33 min. iki 10 val. 1 min. Grinvičo (8 val. 33 min. iki 12 val. 1 min. Lietuvos) laiku, tačiau visiškas užtemimas, kai Mėnulio diskas labiausiai užtemdomas, vyks nuo 7 val. 41 min. iki 8 val. 53 min. Grinvičo (9 val. 41 min. iki 10 val. 53 min. Lietuvos) laiku.
Kaip rašo JAV astronomijos populiarinimo žurnalas „Sky & Telescope“, užtemimo spalva ir šviesis priklauso nuo dviejų veiksnių.
„Pirmasis – tiesiog kaip giliai Mėnulis įskrieja į tikrąjį Žemės šešėlį. Šešėlio centras daug tamsesnis, negu pakraščiai, – nurodė žurnalas. – Kitas veiksnys – Žemės atmosferos sąlygos ties saulėtekio ir saulėlydžio linija“.
„Jeigu oras labai skaidrus, užtemimas būna šviesus. Tačiau jeigu stratosferą dėl smarkaus ugnikalnio išsiveržimo užtraukia lengvas šydas, užtemimas būna tamsiai raudonas, pelenų pilkumo arba juodai raudonas“, – priduriama straipsnyje.
