Kaip teigia kermošiaus organizatoriai, šeštadienį atidarant šventę buvo pinami Neptūnui skirti karoliai, žolynų raganos burs ateitį, koncertavo folkloro meno kolektyvai, vyko Žolinės viktorina ir kitos linksmybės.
Mažieji kermošiaus dalyviai klausėsi Bobos Kopūstinės sekamų pasakų ir legendų, dievaitė Gabija mokys vaikus piešti.
Moterys senovėje apglostydavo kopūstus tikėdamos, kad atkreips dieviškųjų galių dėmesį, o žiemą turės ką valgyti.
Šventės dalyviai buvo vaišinami Gaspadinės kopūstiene, griežė Vilniaus Edukologijos universiteto folkloro ansamblis „Poringė“, vakare ant vandens bus deginami žolynai.
Sekmadienį tradiciškai vyks turgus, kuriame bus galima įsigyti visokiausių gėrybių. Šventės svečius linksmins ansamblis „Poringė“, Trakų rajono kultūros rūmų etnografinis ansamblis „Radasta“, Aukštadvario filialo folkloro ansamblis „Verknė“, Aukštadvario kapela, Rūdiškių filialo folkloro ansamblis „Diemedis“, Dusmenų filialo folkloro kolektyvas.
Šventę organizuoja Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija ir Trakų seniūnija.
Kaip rašo Vilnius-events.lt, Žolinė anksčiau buvo skirta atlikti apeigoms didžiajai deivei gimdytojai Ladai ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Žoline ši šventė buvo praminta todėl, kad bažnyčioje buvo šventinamos laukų žolelės, gėlės ir augalai. Paprotys kilęs iš Marijos laidotuvių legendos. Kadangi Dievo Motina buvo paimta į dangų su kūnu ir siela, tai jos karste pasilikusios tik gėlės, kuriomis buvo papuoštas Marijos kūnas.
Vėliau Žolinės tapo pabaigtuvių, padėkos už visas vasaros gėrybes, derliaus paaukojimo ir pašventinimo, o kartu ir atsisveikinimo su želmenimis bei gėlėmis šventė. Dzūkijoje ši šventė dar vadinama Kopūstine, nes tai metas, kai kopūstai jau baigia sukti galvas. Svarbu, kad jie užaugtų kieti, kad kirmėlės jų nepribaigtų. Todėl moterys apglostydavo kopūstus tikėdamos, kad atkreips dieviškųjų galių dėmesį, o žiemą turės ką valgyti.
