Ar lietuviai yra pasiruošę sumažinti vartojimo įpročius?

Pasaulyje jau beveik dvidešimtmetį švenčianti Nieko nepirkimo diena, minima Kalėdinės pirkimo karštinės pradžioje, paskutinį lapričio šeštadienį, sulaukė atgarsių ir Lietuvos padangėje. Pasak tarptautinės dienos skelbėjų, tai yra 24 valandos, skirtos nieko nepirkti.
Pirkėjas
Pirkėjas / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.
Temos: 2 Lietuviai Prekės

Kaip tai nieko nepirkti?, – paklausite.

O elektros, vandens tiekimo paslaugos, viešasis transportas? Argi mūsų ekonomika nėra paremta prekių ir paslaugų tiekimu bei jų vartojimu?

Informacijos apie Nieko nepirkimo dieną Lietuvoje skleidėjai – kūrybinė organizacija „Saulės rankomis neliečiam“ – kviečia į viską pažvelgti plačiau ir šią dieną praleisti pamąstant, ar tikrai perkame tik tiek ir tik tai, ko mums būtiniausiai reikia.

Prisidėti prie Nieko nepirkimo dienos šventimo gali kiekvienas. Svarbiausia, kad tą dieną nuspręstų praleisti neišleisdamas nė cento, arba tiesog pamąstytų, kaip išmintingiau panaudoti turimus pinigus, kaip pirkti produktus, nekenkenčius mums, mūsų kaimynams ir mūsų aplinkai.

Pirmieji pasaulinės nepirkimo dienos iniciatoriai, nepriklausomas žurnalas Adbusters, šią idėją sugalvoję dar 1992-ais metais, savo svetainėje skelbia: „Mes nesame prieš prekių pirkimą ar pardavimą – tai neišvengiama. Mes tiesiog nepritariame megakorporacijų vedamam vartotojiškam kapitalizmui. Mūsų svajonėse – mažiau planetą sekinanti, vietinių žmonių pagamintą bei užaugintą produkciją vertinanti, laisva ir nuo pasaulinių korporacijų nepriklausoma ateitis.“

„Prie tokios ateities įgyvendinimo prisidėti gali kiekvienas iš mūsų“, – sako vienas iš „Saulės rankomis neliečiam“ įkūrėjų, Aivaras Žydelis.

„Mes, vartotojai, privalome savęs paklausti, kokius produktus perkame ir kam tai naudinga. Kas daro įtaką mūsų sprendimams? Ar savo veiksmais nedarome žalos pasauliui, besivystančioms šalims?

Suprantame, kad negalima mėtyti šiukšlių gatvėje, kad naudinga valgyti ekologiškas daržoves bei rūšiuoti atliekas. Tačiau ar to pakanka? Ar kiti mūsų veiksmai negrįžta bumerangu mums patiems?“ – retoriškai klausė Aivaras.

Kad Nieko nepirkimo diena yra reikalinga, pritarė ir viena iš ekologiškumo, mainų ir sveiko gyvenimo temas propaguojančio „Blusų festivalio“ organizatorių, Ugnė Krasauskaitė: „Galima ginčytis, koks konkrečiai yra problemos mąstas ar koks pats efektyviausias sprendimo būdas. Tačiau didžioji dalis pasaulio mokslininkų ir aplinkosaugos ekspertų neabejoja – mūsų natūraliai aplinkai gresia milžiniškas pavojus. Ir su kiekvienais metais jis tik didėja.

Išsivysčiusios šalys sudaro 20% žemės populiacijos, tačiau sunaudoja virš 80% natūralių planetos išteklių. Nieko nepirkimo diena – puiki proga pradėti kažką keisti“ – teigė U. Krasauskaitė.

Nieko nepirkimo dienos organizatoriai visame pasaulyje kviečia pamąstyti ne tik apie mūsų daromą žalą aplinkai, bet ir apie tai, kas vyksta už uždarų mūsų mėgstamų prekinių ženklų durų. Dėl globalizacijos dideli verslai persikėlė į besivystančias šalis, kuriose yra išnaudojami vietiniai gyventojai ir jų pigi darbo jėga,  sumažindami išlaidas darbuotojų algų sąskaita ir vis didindami planetos taršą.

Prisidėti prie Nieko nepirkimo dienos gali ir kiekvienas iš jūsų. Tai reikštų ne tik palikti piniginę namie, bet ir pasiryžti kuo daugiau daiktų perdirbti ar pernaudoti bei mesti iššūkį korporacijoms, kad šios pradėtų dirbti sąžiningai ir nekenksmingai.

Prieš švenčiant tarptautinę dieną, organizatoriai taip pat kviečia pagalvoti, ar pakankamai laiko praleidžiame su šeima ir kitais mylimais žmonėmis. Juk tai yra puiki proga pamiršti skubėjimą ir pasidžiaugti tuo, kas iš tiesų mums gyvenime yra svarbu!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų