Šį šeštadienį vyksiančios akcijos iniciatorius tiki, kad žmonės tampa vis labiau sąmoningi: kasmet tvarkosi vis daugiau savanorių, bet surenkama vis mažiau šiukšlių.
– Kiek savanorių tikitės gegužės 11 dieną?
– Tikimės gero oro, ir prognozuojame, kad akcijoje dalyvaus iki 10 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra apie 300 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais savanorių padaugėja apie 60 tūkst. Žinoma, labai svarbios yra oro sąlygos.
– Pastebima, kad kasmet dalyvauja vis daugiau savanorių, bet surenkama vis mažiau atliekų. Kaip manote, kodėl?
– Manome, kad galbūt šiek tiek prisidedame prie to, kad žmonės mažiau šiukšlina. Be abejo, tai nereiškia, kad šiukšlių nebėra, tačiau situacija tikrai yra geresnė, nei buvo 2010 metais ar anksčiau. Miestuose, kaip matome, komunalinės tarnybos jau pajėgios palaikyti švarą, bet savanorių pagalba yra labai svarbi ir kitur.
– Šiemet pirmą kartą pakvietėte švarinti ne tik miestų kiemus bei gatves, bet ir miškus. Kiek yra panorusiųjų dalyvauti?
– Kol kas šių duomenų dar neturime, esame sutelkę dėmesį į komunikavimą ir koordinavimą. Pirminius duomenis turėsime antradienį arba trečiadienį. Tačiau tvarkymo darbai jau prasidėję. Šiame akcijos etape susiduriame su transporto problema, kuri tikrai sumažina dalyvių kiekį. Stengiamės suburti kolektyvines grupes, kurios galėtų vykti į miškus.
– Kaimo vietovėse trūksta vietų, kur galima būtų išmesti atliekas. Grybaudamas surinkai maišą šiukšlių, ir turi nors ir autobusu į miestą vežtis. Ar tai kaip nors sprendžiama?
– Tai susiję su tiesioginiais kaštais. Su mūsų partneriais miškininkais bei regioninių parkų direkcijomis turime viziją ir tikslą skatinti žmonių sąmoningumą. Žmogus, ką atsivežęs, turi ir išsivežti. Konteinerių pastatymas problemos iš esmės neišspręs. Taip pat kiltų problema dėl administravimo, važiavimas, šiukšlių išvežimas kainuoja tikrai daug. Savivaldybių biudžetai yra labai riboti. Taigi svarbiausia yra skatinti žmonių sąmoningumą, kad šiukšlės nebūtų mėtomos bet kur. Būtų gerai, jeigu būtų labiau prieinama informacija, kur arčiausiai gali šiukšles išmesti.
– Per akciją miestuose tikriausiai daug žmonių ne jungsis į talkas numatytuose tvarkymosi taškuose, bet kuops savo kiemus, gatvę, kurioje gyvena. Ką patartumėte jiems, kad tvarkymasis būtų kuo draugiškesnis gamtai, o surinktomis atliekomis netektų rūpintis kitiems?
– Visų pirmiausia yra svarbu, kad, kai tvarkoma sava teritorija, tos atliekos nebūtų nešamos į gatvę. Jeigu taip daroma, tai išbalansuoja visą projekto eigą. Tvarkydami gyvenamąją aplinką ne darome kam nors paslaugą, o darome tai, ką privalome. Tvarkytis yra mūsų pareiga, taip pat pareiga yra ir šiukšles išsivežti. Dažnai pasitaiko, kad gyventojai, susitvarkę savo teritoriją, nori, kad tas atliekas išvežtų kažkas kitas. Tai neteisinga nuostata. Gyventojai, pasinaudodami, kad vyksta akcija ir nešdami į taškus savas atliekas, sudaro nemažai problemų. Tuomet negalima visko greitai išvežti, kyla nepasitenkinimas. Iš esmės tvarkymosi akcija yra kaip maratonas: visi kartais bėgioja po vieną, o kartą ar kelis kartus per metus susiburia bendram bėgimui. Tai šventė.
Šiemet už miesto ribų esantys nelegalūs sąvartynai ir atliekomis užterštos teritorijos tvarkomos nuo gegužės 6 iki 11 d. Miestuose „Darom 2013“ vyks gegužės 11 d. Tvarkymo taškuose gyventojams bus išdalinti specialūs raudoni maišai, kuriuos – jau pilnus – gyventojai turės palikti atliekų sukaupimo taškuose.
Švarinimosi akcijos pradininkai – estai. Lietuvoje akcija „Darom“ pirmą kartą suorganizuota 2008 m. Tais metais savanoriai surinko daugiau nei 500 tonų atliekų.
2009 m. akcijoje dalyvavo 45 tūkst. savanorių.
2010 m. prie akcijos prisijungė 100 tūkst. savanorių ir surinko 12 tūkst. tonų atliekų.
2011 m. akcijoje dalyvavo jau 150 tūkst. savanorių, kurie surinko apie 5 tūkst. tonų atliekų.
2012 m. akcijoje dalyvavo 210 tūkst. savanorių, kurie surinko 1,5 tūkst. tonų atliekų.
