Žiūrėkite

Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“

Kaune Marvelės bendruomenė šventė Žolinę ir minėjo Marvos dvaro 500 metų jubiliejų

Kaune prie Nemuno penktadienio popietę susurinkę Marvelės gyventojai surengė šventę. Vaikai gaminosi aitvarus, suaugę klausėsi kapelos muzikos ir dainų, prisiminė labai seniai apgyvendintos Kauno dalies istoriją.
Marvelės bendruomenė šventė Žolinę ir minėjo Marvos dvaro 500 metų
Marvelės bendruomenė šventė Žolinę ir minėjo Marvos dvaro 500 metų / Sauliaus Tvirbuto / 15min nuotr.

Renginio metu veikė aitvarų dirbtuvėlės, kur Aitvarų judėjimas kvietė vaikus išmokti pasigaminti ir paleisti aitvarą. Suaugusieji grožėjosi dekoratyviniais augalais, iš laukų žalumynų sukomponuota puokšte,  dekoratyviniais paukščiais bei gyvūnais. Grojo liaudies muzikos kapela „Jovaras“.

„Marvelės bendruomenė įkurta tik prieš dvejus metus, bet čia gyvenantys žmonės visada buvo vieningi, daugelis pažįsta vieni kitus. Susirinkome paminėti šioje vietovėje stovėjusio Marvos dvaro 500 metų jubiliejų ir Žolinę”, – sakė Marvelės bendruomenės vadovė Elena Kavaliauskaitė.

Sauliaus Tvirbuto/15min.lt nuotr./Marvelės bendruomenės pirmininkė Elena Kavaliauskaitė
Sauliaus Tvirbuto/15min.lt nuotr./Marvelės bendruomenės pirmininkė Elena Kavaliauskaitė

Pasak jos, Marvelė – ypatinga Kauno miesto dalis, turinti turtingą, senus laikus menančią istoriją. Šioje vietoje archeologai rado patį didžiausią kapinyną Baltijos šalyse. Apie žilą senovę byloja ir du piliakalniai: Marvos ir Marvelės. Tačiau ši Kauno miesto dalis ypatinga ne tik savo istorija. Botanikas Tadas Ivanauskas Marvos dvaro parke atrado būtent šioje vienoje vietoje egzistuojančią visos Lietuvos augmeniją.

„Rašytinių šaltinių duomenimis, 1514 m. Žygimantas Senasis, Prokopo sūnui - Ilgauskui Andriui - dovanojo keturias tuščias žemes: Kudynę, Rimkynę, Micynę ir abejose Nemuno pusėse - Noreikynę, kurias jam priskyrė prie dvaro esančio šalia Marvos upelio. Taigi, tiksliai žinoma, kad jau prieš 500 metų šioje vietoje buvo dvaras“, – pasakoja E.Kavaliauskaitė.

Marvelės bendruomenės vaizdo medžiaga/Marvelės bendruomenė šventė Žolinę ir minėjo Marvos dvaro 500 metų
Marvelės bendruomenės vaizdo medžiaga/Marvos dvaras

Metams bėgant dvaro savininkai keitėsi, šią vietą valdė vokiečiai, lenkai. Netoli dvaro buvo evangelikų liuteronų kapinės, kuriose rastas seniausias paminklinis akmuo, pažymėtas 1639 liepos 6 d. Marvos dvare 1920 m. buvo įkurta pirmoji Lietuvoje mikrobiologinė stotis kovai su gyvulių maru. Po 1923 m. dvaro padalinimo, čia žemes gavo Lietuvos savanoriai bei vietiniai gyventojai. Paskutinis oficialus savininkas – Vladas Maikauskas.  Po Antrojo pasaulinio karo Marvos dvare įkurti vaikų namai, kurių kasdienybė aprašyta Mykolo Sluckio knygoje ,,Geri namai”. Marvos dvaras mena ir jame įsikūrusį vaikų darželį.

Šiuo metu Marvelėje dar gyvena daug senbuvių, kurių proseneliai, seneliai, tėvai gerai pamena dvaro gyvavimo laikus, yra dirbę dvaro laukuose, vaikų namuose bei vėlesniais laikais – čia įsikūrusiame  tuometinės LŽŪA mokomajame ūkyje, kai kurie lankė čia veikusį vaikų darželį.


 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos