Gegužės 11-13 dienomis rengiamas žygis sujungs Vilniaus ir Kauno Tibeto skverus, pranešė organizatoriai.
„Simboliška, kad šiemet, minint 40-ąsiais Romo Kalantos aukos metines, Tibete vis dar liepsnoja žmonės, o šių aukų priežastys skausmingai panašios. 1972 m. Kauno miesto sode sušukęs “Laisvė Lietuvai!„ suliepsnojo R.Kalanta, šiandien jau daugiau nei trys dešimtys tibetiečių ne tik okupuotame Tibete, bet ir Indijoje pasirinko ugnies auką su šūkiu „Laisvė Tibetui!“, – teigia žygį rengianti Tibeto laisvės rėmimo grupė.
Gegužės 11-ąją, penktadienį, žygio dalyviai pajudės nuo Vilniaus Tibeto skvero. Jie mins pro Kinijos ambasadą, Vingio parką, Karoliniškių draustinį, Pilaitę, Sudervę, iki nakvynės vietos prie ežero planuojama nuvažiuoti apie 30 kilometrų.
Antrąją dieną dviračių žygis tęsis Neries regioniniu parku. Numatoma nukeliauti apie 60 kilometrų, aplankyti Dūkštų ąžuolyną, važiuoti pro Europą, Kernavę, netoli Čiobiškio senovišku keltu persikelti per Nerį į Padalius.
Trečiosios dienos maršrutas tęsis pro Ruklą, Veneciją, Skarulius, Šveicariją, Paryžių, Londoną, Karmėlavą iki Tibeto skvero Kaune, kuriame planuojama baigiamoji žygio kalba.
Žygeiviai į Vilnių grįš traukiniu.
Pastarąjį kartą apie susideginusius tibetiečius pranešta prieš pora savaičių. Tąkart du jauni tibetiečiai susidegino Kinijos pietvakarių regione, nesiliaujant tokių protestų prieš Pekino valdymą bangai.
Kaip pranešama, nuo praėjusių metų pradžios iš viso 34 tibetiečiai, tarp kurių daug budistų vienuolių, mėgino nusižudyti susidegindami, tokiu būdu reikšdami protestą dėl Kinijos represijų prieš jų kultūrą. Daugelis šių žmonių mirė nuo sunkių nudegimų.
Daugelis tibetiečių Kinijoje skundžiasi jų religijos persekiojimu ir kultūros griovimu. Dėl to kaltinami į jų tėvynę gausiai atsikeliantys kinai, sudarantys šalyje etninę daugumą.
Kinija neigia vykdanti kokias nors represijas ir tvirtina gerinanti tibetiečių gyvenimą investicijomis ir infrastruktūra, mokyklomis ir naujais namais, taip pat skatindama ekonomikos augimą.
Pekinas ne kartą kaltino tremtyje gyvenantį Tibeto dvasinį vadovą Dalai Lamą kurstant susideginimus, siekiant atskirti didelį Himalajų kalnų regioną nuo Kinijos, tačiau šis tokius kaltinimus neigia.
