Kaip prisimena Neringos savivaldybės tarybos narys, juodkrantiškis Česlovas Stonys, iš pradžių kiekvienoje gyvenvietėje organizuotos atskiros šventės.
„Žvejo šventę prisimenu dar tuomet, kai buvau pirmokas. Tuomet atskiras šventes kiekvienoje gyvenvietėje rengdavo Nidoje, Juodkrantėje ir Preiloje įsikūrė žvejų kolūkiai. Susirinkdavo žvejai, išsirūkydavo žuvį, būdavo bendras stalas, vykdavo rungtys“, – pasakoja Č. Stonys.
Organizuodavo Žuvininkystės ūkis
Pirmoji, visas gyvenvietes jungianti šventė, įvyko 1961 metais, kuomet įkūrus Neringos miestą buvo įsteigtas Žuvininkystės ūkis. Visus Neringos žvejus vienijantis renginys perėmė senųjų švenčių tradicijas.
„Pasisamdydavo kapelą, vėl būdavo bendras stalas, vykdavo rungtys, daug švenčių vyko Nidoje buvusio Žuvininkystės ūkio teritorijoje. Visuomet atplaukdavo Neptūnas”, – prisiminimais dalinasi Č. Stonys, kuriam ne kartą renginio metu teko vaidinti Jūrų valdovą lydintį velniuką.
Neptūno vaidmuo ne kartą atiteko tuomet Juodkrantės kultūros namų direktoriaus pareigas ėjusiam Algimantui Vaidilai. „Jis ilgametis Neptūnas, aš ilgametis velnias“, – prisimindamas juokiasi Č.Stonys.
Anot juodkrantiškio, anuomet renginys būdavo skirtas tik žvejų bendruomenei, bet 1973 metais nuspręsta, kad profesinė šventė turi apimti visą miestą.
Kaip nutarė, taip ir padarė. Pirmoji Žvejo šventė buvo kukli – dalyvavo Klaipėdos garnizono orkestras. Antraisiais metais prie jos organizavimo prisidėjo Klaipėdos Okeaninės žvejybos laivyno bazė. Visą dieną vykusios šventės metu koncertavo įvairūs kolektyvai, vyko ir sportinės varžybos.
„Nepriklausomybės laikais šventė vykdavo kukliau. Dėl Juodkrantės krantinės rekonstrukcijos nevyko penkis ar šešis metus“, – šventės istoriją dėsto Č.Stonys.
Fotosesija vandenyje
Per daugelį metų, organizuojant renginį neišvengta įvairių nutikimų. Vienais metais šventės vos nenutraukė praūžusi liūtis, kuri vos per kelias minutes išnešiojo prekybininkų palapines. Juodkrantiškiai dar šiandien prisimena kaip Kuršių marių krantinė tuomet buvo nusėta dirbinių šukėmis.
Būta ir grėsmingų nutikimų, apie kuriuos šiandien byloja nuotraukos ar karts nuo karto prisimena jų dalyviai ar liudininkai. Vienas jų – Kuršių marių vandenyje pasibaigusi fotosesija.
Tuo metu ilgamečiam šventės dalyviui, vėliau organizatoriui Č. Stoniui teko būti Neptūnu, kuriam tekdavo pareiga sukviesti žvejus ant scenos. Čia jiems Neringos savivaldybės meras įteikdavo padėkas ir dovanėles, o šie atsidėkodami jam įteikdavo ungurį.
„Žurnalistai sugalvojo tą gražią kompoziciją perkelti ant laivelio, kad žvejiškiau būtų. Lipom, lipom visi, paskutiniajam šokus, trūko virvė, virto laivas ir visi, išskyrus taip pat laive stovėjusį tuometinį merą Stasį Mikelį, atsidūrė vandenyje. Turbūt mero apsukrumo dėka, ne tik jis, bet ir ungurys sausas liko. Vandenyje atsidūrė apie 30 žmonių, jų tarpe ir aš, sunkių Neptūno rūbų gilyn tempiamas. Bet visi sveiki liko“, – šiandien prisimindamas juokiasi Č. Stonys.
Išaugo į Pamario krašto žvejo šventę
Renginio metu bandyta ir bačkos kėlimo barzda rekordo siekti, deja nesėkmingai. Šiandien vis auganti šventė nebeapsiriboja Kuršių nerija – praėjusiais metais pirmą kartą renginys apjungė visus pamario krašto žvejus. Artėjantį savaitgalį Juodkrantėje vėl kviečiamos susitikti bendruomenes iš Kintų, Rusnės, Drevernos, Šilutės, Mingės, Klaipėdos ir Neringos gyvenviečių.
Tęsiant laiko patikrintas tradicijas – dvi dienas vyksiančioje šventėje bus gausu įvairių rungčių, svečius ir dalyvius sveikins Neptūnas. Dėmesys bus skiriamas ir nematerialaus Kuršių nerijos kultūros paveldo pristatymui. Koncertuos Lietuvos tautinę kultūrą reprezentuojantys meno kolektyvai bei šalies populiariosios muzikos atlikėjai.
