Laikai pasikeitė, o „mažiau yra daugiau“ (less is more) taisyklė, atrodo, ilgam įsitvirtino rinkodaros vadovėliuose. Juk „virusiniais“ vadinami reklamos sprendimai tampa vis dažniau sutinkama komunikacijos priemone.
Kovo 18 d. Vilniuje vyksiančioje interneto konferencijoje LOGIN antrus metus iš eilės bus apdovanotas geriausias praėjusių metų „virusinis“ reklamos klipas. Pernai laurus skynė „Ežio inkubatoriaus“ reklama „Šokėja Veronika“. Šių metų nugalėtoją vėl nulems interneto vartotojų balsavimas – siūlyti nominacijas galima LOGIN svetainėje.
Išaugo kartu su internetu
Net ir žvelgiant į pasaulinę „virusinių“ sprendimų patirtį ryškėja, kad tai – pakankamai jaunas, kartu su technologinėmis interneto galimybėmis išaugęs reiškinys. Terminas „virusinis marketingas“ atsirado paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje moksliniuose rinkodaros straipsniuose. Visų pirma, jis apibūdino rinkodaros sprendimus, kuriuos panaudojus įvairiose socialinėse grupėse didėja prekės ženklo žinomumus ar auga produkto pardavimai. O tai nutinka, nes kartą perduota informacija toliau ima sklisti savarankiškai – tartum virusas. Ją vieni kitiems dėl įvairių priežasčių perduoda patys žmonės.
Daug platesnes tokių sprendimų taikymo galimybes atvėrė naujos interneto technologijos, sukūrusios lengvai pasiekiamus sklaidos kanalus „virusinės“ medžiagos viešinimui. Labiausiai prie to prisidėjo svetainės, kuriose vartotojai patys gali lengvai kurti turinį bei juo keistis, pavyzdžiui, vaizdo mainų portalas „YouTube“, socialinis tinklas „Facebook“ ir pan. „Viralu“ gali tapti interaktyvūs „flash“ žaidimai, nuotraukos, fotomontažai ir netgi elektroniniai laiškai, bet dažniausiai „virusinių“ rinkodaros sprendimų išraiška visgi pasirenkami vaizdo klipai.
Internetu, 2009 m. duomenimis, naudojasi 1,73 mlrd. pasaulio gyventojų. Reklamos specialistams pasiekti vienu ar kitu atveju reikalingą tikslinę auditoriją tapo daug paprasčiau – jos nariai „slepiasi“ kažkur šiame būryje. Be to, tai padaryti galima faktiškai nemokamai. Viskas, ko reikia – sugebėjimas sudominti interneto vartotojus.
Ar matei, kaip...?
Štai šioje vietoje rinkodaros ekspertai nutyla – tikslaus sėkmės recepto, kuris atneštų šlovę „virusinei“ reklamai, kol kas išrasta nėra. Jos pasisekimas tiesiogiai priklauso nuo interneto vartotojų dėmesio, o pastarąjį gauti informacija perkrautoje virtualioje erdvėje anaiptol nėra paprasta. Todėl vieni kūrėjai filmuoja „virusinius“ klipus, kurių kaina nenusileidžia įprastos reklamos biudžetui, o kiti sugeba sukurti „viralą“ net patys to nenorėdami. Galima prisiminti vieno pirmųjų „virusinių“ klipų „Numa Numa“ autorių, kuriam pasimaivymas prieš vaizdo kamerą atnešė milijonus peržiūrų ir tarptautinę šlovę.
Ar matei, kaip paprastas Mančesterio vaikis apgauna futbolo superžvaigždę Wayne Rooney („Nike“ kampanija)? Ar matei, kaip mergina dainoje-parodijoje atskleidžia jausmus tuomet dar tik kandidatui į JAV prezidentus Barack Obama (B.Obama kampanija)? Ar matei, kaip kūdikiai šoka breiką su riedučiais („Evian“ kampanija)? „Ar matei, kaip...“ – būtent ši frazė ir jos pasklidimas tarp interneto vartotojų yra pats geriausias atsakymas į klausimą, ar galima konkrečią „virusinę“ kampaniją vertinti kaip sėkmingą.
Džiugina tai, kad bandymų Lietuvoje sukurti įdomų „viralą“ vis daugėja. O kuris jų praėjusiais metais sulaukė daugiausiai jūsų simpatijų, nuspręskite patys. Savo nuomonę nepamirškite pareikšti LOGIN puslapyje – juk jūsų balsas ir nulems nugalėtoją.
