Sergantiems vėžiu – porcija LSD
Įdomūs mokslininkų atradimai atnaujino susidomėjimą haliucinogeniniais preparatais, kurių tyrimais visuomenė smarkiai nusivylė po masinių perdozavimų bangos 1960-aisiais. Šiuo metu atnaujintame tyrime dalyvauja 36 savanoriai, stebimi psichofarmakologo Rolando Griffithso iš Johno Hopkinso universiteto Merilende (JAV). Eksperimentų metu savanoriai – daugiausia vidutinio amžiaus žmonės – suvartojo stiprią dozę psilocibino, aktyviai veikiančio haliucinogeniniuose grybuose.
Klausimynuose, užpildytuose pasibaigus grybų sukeltam svaiguliui, o darkart – po dviejų mėnesių, žmonės savo patirtį įvertino kaip labai reikšmingą. Dažnas pareiškė pajutęs „aukštesnės tiesos“ egzistavimą arba visų daiktų vienovės pojūtį. Tad dabar R.Griffithsas su komanda ieško naujų savanorių klinikiniams bandymams, skirtiems ištirti, ar psilocibinas gali sumažinti nerimą ir depresiją vėžiu sergantiems žmonėms. Nors tokie pacientai dažnai gauna dideles dozes nuskausminamųjų bei antidepresantų, mokslininko nuomone, haliucinogenai yra geresnė alternatyva. „Jei būtų galima pakeisti sergančiųjų suvokimą apie mirtį bei sumažinti stresą belaukiant neišvengiamos pabaigos, tai pagerintų jų gyvenimo kokybę, nes sąmonė nebūtų nuolat slopinama raminamaisiais ar migdomaisiais“, – sako R.Griffithsas.
Kirminai – robotai
Tuo tarpu kai kurios fantazijos išties gali virsti realybe. Ilgai ieškoję kariniams tikslams tinkamo roboto prototipo, mokslininkai galiausiai atsigręžė į kirmėlių pasaulį. Jų teigimu, beformiai cheminiai robotai galės pralįsti pro mažiausius plyšelius, tada padidėti iki 10 kartų, atlikti užduotį, o po misijos suirti be jokių pėdsakų. „Chembotai“ idealiai tiks misijoms, kuriose reikės ištirti urvus ir išminuoti sprogmenis, lipti virvėmis, laidais bei medžių šakomis. „Chembotuose“ susijungia minkštųjų medžiagų chemija ir robotika, – pasakoja tyrimams vadovaujantis Mitchellas Zakinas. Tai visiškai naujas būdas žvelgti į robotus, kuris vieną dieną gali suteikti didelį technologinį pranašumą mūsų ginkluotosioms pajėgoms“. Jo kolega neurobiologas Barry Trimmeris jau ne vienerius metus studijuoja vikšrų nervų sistemas. Šie padarai, pasibaigus lervos stadijai, pasunkėja 10 tūkstančių kartų. Mokslininkas taip pat aiškinasi, kaip vikšrai sugeba taip preciziškai valdyti savo judesius, teturėdami primityvias smegenis.
Pasitelkęs biomedžiagas, genų inžineriją ir nanotechnologijas, B.Trimmeris su kolegomis tikisi dirbtiniu būdu atkurti kai kurias vikšrų savybes. Laboratorijoje jau bandomi pirmieji prototipai.
