2016 12 19

Moteris, pakeitusi šampano istoriją

Jos vardas buvo Barbe-Nicole Ponsardin Clicquot ir, jeigu ne ji, vargu ar šiandien turėtume tokį šampaną, prie kurio esame įpratę – skaidrų, burbuliukais prisodrintą putojantį vyną. Barbe Clicquot buvo žymi XIX amžiaus Prancūzijos verslininkė, sugebėjusi padaryti perversmą šampano istorijoje ir sukurti iki šiol gyvuojančią šampano imperiją, jos vardu pavadinta „Veuve Clicquot“ (išvertus iš prancūzų kalbos – „našlė Clicquot“).
Veuve Clicquot
Veuve Clicquot / Bendrovės nuotr.

Ji tapo pirmąją moterimi, gavusia banko sąskaita ir viena pirmųjų moterų,

sukūrusių savo verslo imperiją. „Veuve Clicqout“ gaminamą šampaną ypač vertino Rusijos imperatorius Aleksandras I-asis, o „Vin de Bouzy 1811 de la Comete“ minimas A. Puškino romane „Eugenijus Oneginas“.

Barbe-Nicole Ponsardin Clicquot pradėjo domėtis vyno gamyba kartu su savo vyru Philippe Clicquot, nusprendusių vystyti būtent šį tėvo verslo dalį. Kai po šešių santuokos metų jis netikėtai mirė, Barbe-Nicole, būdama 27 m., pradėjo vadovauti jų vyno gamybos kompanijai. Ėjo 1806 m., Prancūzija kariavo, ir sprendimas gaminti šampaną daugeliui atrodė mažu mažiausiai keistas. Tačiau Barbe Clicquot tikėjo tuo, ką daro ir atkakliai siekė savo tikslo – sukurti šampaną, kuris būtų žinomas ne tik Prancūzijoje, bet ir už jos ribų. Ji visą gyvenimą vadovavosi moto „Tik kokybė – pati aukščiausia“ ir neabejotinai pasiekė to, ko norėjo: geltona etikete – skiriamuoju „Veuve Clicquot“ šampano namų ženklu – papuoštas butelis greitai tapo nepriekaištingos kokybės simboliu. Tokiu išliko ir iki šių dienų.

Dabar sunku tai įsivaizduoti, tačiau XIX amžiuje šampanas nepriminė gėrimo, kuris daugeliui gerai pažįstamas: dėl mielių, likdavusių vyne po antrinės fermentacijos, šampanas buvo drumzlinas ir atrodė ne itin patraukliai. Našlė Clicquot įėjo į istoriją kaip moteris, kuri sugebėjo padaryti skaidrų putojantį vyną. Tuomet tai buvo tikras perversmas šampano industrijoje, kuris leido „Veuve Clicquot“ užimti vyraujančias pozicijas rinkoje.

Sprendimas, kurį sugalvojo Barbe buvo paprastas ir elegantiškas: kol vyko fermentacijos procesas, butelis buvo apverčiamas, vertikaliai įstatomas į specialų stalą – pupitrą arba ridlingo stalą, o vėliau atsargiai pasukamas taip, kad visos mielių nuosėdos susikauptų butelio kaklelyje. Pasibaigus fermentacijai, kaklelis buvo užšaldomas, o kamštis kartu su ant jo susikaupusiomis nuosėdomis lengvai pašalinamas. Rezultatas – skaidrus putojantis vynas be jokių priemaišų.

Bendrovės nuotr./Barbe-Nicole Ponsardin Clicquot
Bendrovės nuotr./Barbe-Nicole Ponsardin Clicquot

Tarp amžininkų Barbe Clicquot garsėjo ne vien savo išradimais (tarp kurių yra ir rožinis šampanas): tai buvo drąsi, charizmatišką moteris, nebijanti rizikuoti, siekti tikslų ir išnaudojanti kiekvieną galimybę verslo plėtimui. Per Prancūzijos ir Rusijos karą, pasinaudojusi laikinu karinio laivyno blokados panaikinimu, ji išsiuntė Rusijos carui kelis tūkstančius vieno geriausių savo šampano – 1811 m. „Vin de Bouzy 1811 de la Comete“ - butelių.

Rizika pasitvirtino – Aleksandrą I-ąjį taip sužavėjo skaidrus ir saldus putojantis vynas, kad per artimiausius kelis metus Rusija tapo viena didžiausia jo eksportuotoja. Kometos, kurios garbei buvo pavadintas šampanas, padaręs tokį įspūdį carui ir jo didikams, simbolį galima pamatyti ir „Veuve Clicquot“ logotipe. 1811 m. virš Šampanės regiono praskriejusi kometa, kaip buvo tikėta anuomet, atnešė neįprastai gerą vynuogių derlių. Šampanas, pagamintas tais metais, tapo atspirties tašku, nuo kurio prasidėjo kompanijos suklestėjimas. Logotipe kometa pavaizduota kaip sauganti žvaigžde, o viduje esantis inkaras atsirado dar nuo kompanijos įkūrimo pradžios, kaip verslo sėkmės simbolis.

Beje, ar esate girdėję apie sabrage – įspūdingai atrodanti šampano butelio atidarymą, kuomet butelio kakliukas yra numušamas kardu? Šis butelio atidarymo būdas irgi siejamas su Barbe Clicquot. Siekdama apsaugoti savo valdas karo metu, ponia Clicquot samdydavo Napoleono karius, kuriems mokėdavo šampanu. Kariškiai tiesiog nukirsdavo butelio kakliuką kardu. Vėliau šį įprotį perėmė rusų kareiviai, ir jis pradėjo savo kelionę aplink pasaulį.

Bendrovės nuotr./Veuve Clicquot
Bendrovės nuotr./Veuve Clicquot

Į Lietuvą „Veuve Clicquot“ šampanas pirmą kartą atkeliavo 1842 m. ir užėmė garbingą vietą ant didikų ir baronų stalo. Tad jau mūsų protėviams buvo pažįstamas šio šampano skonis. Šiandien „Veuve Clicquot“ šampanas yra eksportuojamas į daugiau nei 100 pasaulio šalių ir užima antrą pasaulyje vietą pagal pardavimų apimtis.

Vartotojai gali rinktis skirtingo skonio ir saldumo šampaną: sausą „Veuve Clicquot Yellow Label Brut“, derinamą su jūros gerybėmis ir antienos patiekalais; pusiau sausą „Veuve Clicquot Demi-Sec“, tinkanti prie desertų: ypatingai saldų „Veuve Clicquot Rich“, skirtą kokteiliams, arba žaižaruojančios rožinės spalvos „Veuve Clicquot Rose“, vartojamą su tunu ir raudonaisiais vaisiais. O susižavėjusiems neeiline Barbe Clicquot asmenybe bus įdomu sužinoti, kad kompanija siūlo ypatingą šampaną, pavadinta jos garbei - „Veuve Clicquot La Grande Dame“. Juk ir pati Barbe kadaise buvo vadinama „Didžiaja Šampanės Dama“ - „La Grande Dame de la Champagne“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis