„Kalbama, kad senieji Vilkmergės aludariai ruošti vasarai skirtą lengvesnį alų pradėdavo vos nutirpus sniegui. Mes ieškoti „Lengvojo“ skonio pradėjome dar praeitą rudenį, nes išvirti lengvą elį nėra taip paprasta. Šio tipo alus pasižymi gerokai sodresniu skoniu nei Lietuvoje populiarus lagero tipo alus“, – pasakoja „Vilkmergės alaus“ vadovas R. Blazarėnas.
„Vilkmergės“ elis, kaip ir garsiųjų Belgijos vienuolynų alus, verdamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles. Skirtingai nei lageras, elis rauginamas šiltai, dėl to jo fermentacija vyksta sparčiau. Dėl fermentacijos aukštesnėje temperatūroje alus įgauna turtingesnį aromatą ir įvairiapusiškesnį skonį.
„Mes išlikome ištikimi XVIII a. aludarių tradicijai ir „Lengvojo“, kaip ir kitų rūšių „Vilkmergės“ alaus, nepasterizuojame“, – didžiuojasi R. Blazarėnas.
Nepasterizuotas „Lengvasis“ sukurtas iš tyro vandens, salyklo ir apynių, naudojant aukštutinės fermentacijos mieles. Išvirtas alus dar keturias savaites brandinamas horizontaliose talpyklose, kurios laikomos vėsiuose daryklos rūsiuose.
„Džiaugiamės, kad atsinaujinęs „Vilkmergės“ alus jau spėjo suburti solidų gerbėjų būrį. Puikūs atsiliepimai skatina mus eksperimentuoti toliau ir ieškoti naujų įdomesnių skonių. Vos prieš metus pristatytas mūsų pirmasis – „Šviesusis“ alus, jau po pusės metų buvo pripažintas Lietuvos „Metų gaminiu 2012“. Šiai dienai lietuviško alaus gurmanams esame patiekę net šešių skirtingų rūšių elio“, – „Vilkmergės alaus“ laimėjimais dalijasi daryklos vadovas.
Be naujojo „Lengvojo“, šiandien „Vilkmergės“ asortimente – „Gyvasis“, „Tamsusis“, „Kvietinis“ ir „Šviesusis“ alus. Rudenį ši maža alaus darykla žada ir vėl nudžiuginti „Jauno derliaus“ alumi iš šviežių, Lietuvoje užaugintų apynių.
 |
