„Kai aktoriai vyrai pirmą kartą atėjo į repeticiją ir pamatė apšilimą bedarančias balerinas, atliekančias špagatą, jiems vaizduotė įsisiautėjo, o man pasakė: „Ne, ne... Balerinos yra visai kitas pasaulis, visai...“ – juokėsi A.Cholina, prisiminusi bendro kūrybinio darbo pradžią.
Kai aktoriai vyrai pirmą kartą atėjo į repeticiją ir pamatė apšilimą bedarančias balerinas, atliekančias špagate, man pasakė: „Ne, ne... Balerinos yra visai kitas pasaulis, visai...Įkvėpta viešnagės Maskvoje, kur choreografei teko stebėti „vyro genijaus“ Rimo Tumino darbą, A.Cholina šalia profesionalių šokėjų panoro matyti kitokius gebėjimus turinčius aktorius vyrus. Taip spektaklyje atsirado Leonardas Pobedonoscevas, Audrius Bružas, Mantas Vaitiekūnas ir kiti R.Tumino mokyklos artistai, kurie neslėpė dabar išliejantys kaip niekada daug „saldaus“ prakaito.
„Pakviečiau būtent aktorius, nes žinau, ką jie moka – jie gali sukurti atmosferą. Šiuo atveju man tinka vyro tikroji prigimtis – juk jis neturi grakščios laikysenos, kurios baleto artistui būtų sunku atsisakyti. O aktoriai atėjo tokie, kokie yra – truputį nekoordinuoti, įnešantys konkretų tipažą, mąstymą. Jų santykis su šokiu laisvesnis – man tai labai patinka“, – džiaugėsi spektaklio kūrėja.
A.Cholina būsimame spektaklyje tęsia ją visą gyvenimą jaudinančią temą, kurią jau palietė spektakliuose „Meilė“, „Pamišusių merginų šokiai“ ir pan.
„Šiame spektaklyje noriu parodyti vyrų ir moterų skirtumus, kurie mums neleidžia susijungti iš tiesų, bei žmogaus egoizmą, kuris finale viską sunaikina ir suvalgo. Pirmiausia vyrai ir moterys susitinka, vėliau jie vysto santykius ir jausmus, o galiausiai įvyksta griūtis, kada žmonės perveda savo užsimezgusius santykius į buitinį lygį. Tas moteriškos ir vyriškos prigimties skirtumas yra akivaizdus, nors apie jį kalbama per mažai. Aš siūlyčiau apie šiuos mąstymo skirtumus mokyti net mokykloje“, – siūlė choreografė.
Šioje aktorių ir balerinų, klasikinės muzikos ir visai neklasikinių šokių sintezėje man norėjosi tą patį padaryti su drabužiais – žiūrovai pamatys visai neįprastus, šiuolaikiškus rūbus...Skambant klasikinei muzikai, surinktai iš įvairių spektaklių, žiūrovai išvys ironišką scenografiją – scenoje Marijus Jacovskis pastatys stilizuotą lovą-guolį. Joje dešimt šokėjų kurs individualias meilės istorijas, vilkėdami Juozo Statkevičiaus šiuolaikiškai atrodančiais drabužiais.
„Teatre irgi egzistuoja mados, kurias pas Anželiką kaip tik galima sukurti, nes spektaklis bus labai netradicinis, – tikino J.Statkevičius. – Šioje aktorių ir balerinų, klasikinės muzikos ir visai neklasikinių šokių sintezėje man norėjosi tą patį padaryti su drabužiais – skambant klasikinei muzikai ir išvydus baleto miražą, žiūrovai pamatys visai neįprastus, šiuolaikiškus drabužius. Galbūt šie netradiciniai drabužiai duos naują toną teatro žmonėms, kuriuo jie galės sekti.“
Kūrėjai neslėpė, kad kartu dirbant balerinoms ir aktoriams tvyro labai linksma ir teigiama atmosfera.
„Kai šoka tik baleto šokėjai, jie tarpusavyje kalbasi, kaip kas koją pasuko, o kai ši kompanija susitinka – būna labai linksmi vakarai. Balerinos prisipažino, kad
„Su mumis ir merginos gali legaliai išgerti po bokalą, – skubėjo išduoti Leo. – Mums, Tumino aktoriams, labai įdomus judesio pasaulis, šokis, kuo gyvena balerinos, Anželika. O joms įdomu, kaip išlipti iš balerinos stereotipo ir pabūti organiškoms.“
