Festivalio organizatoriai šiais metais sulaukė meno kolektyvų iš Serbijos, Turkijos, Jakutijos, Armėnijos. Lietuvai atstovavo ignaliniečiai – Kultūros ir sporto centro kapela „Ringė“ ir šokių kolektyvas „Gaja“. Kartu su ignaliniečiais šventės akimirkomis džiaugėsi savivaldybės partneriai iš Baltarusijos Breslaujos miesto ir Lenkijos Serocko savivaldybės.
Šventės svečiai ir kolektyvai saulėtą liepos 6-osios dienos vakarą rikiavosi miesto Laisvės aikštėje.
Vėliavomis ir vėliavėlėmis apkaišyta margaspalvė eisena patraukė link vasaros estrados, prie Ilgio ežero. Miestelėnai mojo ir šypsojosi festivalio dalyviams, o iškilmingą nuotaiką sukūrė Pabradės pučiamųjų orkestras ir jo šokėjos. Estradoje plojimais pasveikinti ir po lietuviškų tautinių juostų vartelius praleisti 10-ojo festivalio dalyviai išdidžiai nešė savo šalių – Serbijos, Turkijos, Jakutijos, Armėnijos – vėliavas.
Valstybės ir Miesto dienos proga bei 10-ojo festivalio „Ežerų sietuva“ dalyvius ir svečius pasveikino rajono meras Bronis Ropė. Jubiliejinį festivalį, kaip sakė meras, Ignalina pasitinka džiaugsmingai. Malonu sulaukti tiek daug svečių, užsienio kolektyvų ir draugiškų miestų atstovų. Meras dėkojo visiems prisidėjusiems prie šios gražios šventės organizavimo, o „Ežerų sietuvai“ linkėjo dar ilgai gyvuoti ir džiuginti Aukštaitiją. Kiekvienai delegacijai įteikta po lietuviškos duonos kepalą ir fotoalbumą apie Ignalinos kraštą. Svečiai taip pat perdavė savo šalį pristatančias dovanas. Ignaliniečius sveikino šventėn atvykę Serocko savivaldybės burmistro pavaduotojas Jozefas Zajoncas ir tarybos pirmininkas Artūras Barkovskis, taip pat Baltarusijos, Braslavo miesto, tarybos pirmininkė Nina Pučinskaja ir komunalinės įmonės vadovas Igoris Brinkevičius. Svečiams ir kolektyvams linkėta išsivežti pačius gražiausius prisiminimus apie Igno ir Linos žemę.
Festivalio Paramos fondo direktorė Lina Staliauskienė pasveikino visus kolektyvus ir padėkojo šventės organizatoriams. Padėkas ir dovanas ji įteikė merui Broniui Ropei, festivalio direktorei Ignalinoje Rasai Juodagalvienei ir šventės režisierei Jolantai Narbutaitienei. Meras ir festivalio Paramos fondo direktorė buvo pakviesti įžiebti „Ežerų sietuvos“ ugnį ir taip simboliškai pradėti koncertinę šventės dalį.
Visus dar kartą skambiais ritmais linksmino Pabradės fanfarinis orkestras, vadovaujamas Bronislovo Vilimo ir šaunosios šokėjos. Koncertą tęsė svečiai iš tolimųjų šalių. Įspūdingą programą atvežė muzikos ir šokių kolektyvas iš Serbijos. Merginos ir vaikinai gražiai pristatė savo šalies kultūrą, žiūrovai galėjo gėrėtis puikiais kostiumais ir profesionaliais šokiais.
Patys egzotiškiausi festivalyje buvo Jakutijos, Sakhos miesto atstovai. Folkloro kolektyvas „Ayarik“ – vienas populiariausių Jakutijoje. Pasipuošę išskirtiniais šiaurietiškais tautiniais kostiumais, jaunieji daininkai ir šokėjai pristatė Šiaurės kraštams būdingų tradicinių šokių bei ritualų kompozicijų. Liaudiškos muzikos programą festivaliui parengė tautinės muzikos orkestrėlis. Kartu su jaunimu dainavo ir ansamblio vadovė Anastasija Kardaševskaja. Dviejų dalių Jakutijos atstovų programa buvo tikrai įspūdinga. Žiūrovai jiems negailėjo šiltų plojimų.
Ryškios savo apdarais, o šokyje gana kuklios buvo saulėtosios Turkijos šokėjos. Muzikantai vyrai tiesiog tryško energija ir estradą pripildė trankios būgnų muzikos. Jie sugrojo ir vieną lietuvišką melodiją, o pasirodymo pabaigoje dar nustebino ir akrobatiniais sugebėjimais bei efektingai išskleista Ignalinos vėliava. „Bosphorus“ folkloro kolektyvas iš Stambulo įsikūrė 2008 metais. Didžiąją grupės pasirodymų dalį sudaro įvairių skirtingų Turkijos regionų liaudies šokiai. „Bosphorus“ folkloro kolektyvas (vadovai Erdem Bulut ir Serkan Cubukcu) nuolat stengiasi dalyvauti ir aplankyti kuo daugiau tarptautinių ir vietinių festivalių.
Šiltai sutikta Lietuvos armėnų iš Kauno merginų šokių grupė. Armėnų bendrijos iniciatyva suburtas ansamblis „Hayrenik”, ką išvertus reiškia “Tėvynė” pristatė romantiškus, meile ir ilgesiu alsuojančius šokius. Ansamblis saugo ir puoselėja savo šalies – Armėnijos – kultūrą, tradicijas ir kalbą. Ryškūs ir puošnūs drabužiai dar labiau pabrėžė tamsiaplaukių šokėjų grožį.
Liepos 6 – ąją, Valstybės dieną, lygiai 21 val., iš lūpų į lūpas, iš šalies į šalį aplink pasaulį vėl keliavo Tautiška giesmė – unikali mūsų tautos tradicija, kuri jau penktus metus apjungia lietuvių bendruomenes ne tik gimtojoje šalyje, bet ir visoje planetoje. Drauge su viso pasaulio lietuviais Tautišką giesmę giedojo ir ignaliniečiai bei festivalio dalyviai.
Po festivalio dalyvių pasirodymų jaunimo dar laukė diskoteka, o visus Hiperbolės fanus pradžiugino grupė „Vivat, Hiperbolė“.
