Miesto centre vandens apsupta sala vardą – Jono kalnelis – gavo nuo čia stovėjusios ir pokaryje sunaikintos šventojo Jono evangelikų liuteronų bažnyčios. Tai XVII amžiuje Klaipėdą juosusios bastioninės gynybinės sistemos dalis.
Joninių garbingiausiojo – Jono – vardu pavadintoje saloje įprasta švęsti vasaros saulėgrįžą. Degant laužams ir skambant dainoms pinami vainikai. Nuo seno tikima, kad Joninių išvakarėse surinkti žolynai turi magišką galią, gydo įvairias ligas, atneša laimę, išburia ateitį. Tai visais laikais buvo aktualu jaunimui. Kas į šventę atsineš savo surinktą lauko gėlių puokštę, galės iš žiniuonių lūpų išgirsti ateities pranašystes. Jono kalno šlaite bus galima pasimokyti vainikų pynimo, o juos nusipynus - išsiburti ir sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus. Šventės metu bus galima pasitikrinti savo ištvermę, vikrumą, stiprumą, dalyvaujant įvairiose tradicinėse rungtyse.
Joninių šventėje merginoms bus puiki proga išbandyti seną burtą – atsistojus prie šakoto medžio reikia vainiką mesti už savęs. Iš kelinto karto vainikas užkibs, už tiek metų ištekėsi.
Nuo senovės tikėta, kad kūrenant Jononių laužus padedama saulei, stabtelėjusiai aukščiausiame dangaus taške. Joninės – vienintelė lietuvių šventė, kurioje itin svarbią vietą užima ugnis. Tikėta, kad ji apvalo nuo piktųjų jėgų ir turi magiškų galių.
Jonines klaipėdiečiai ir svečiai kviečiami švęsti birželio 23 d., 20 val.
