Šių metų festivalio tema buvo skirta latvių kultūrai ir mitologijai. Ženklią dalį muzikos kolektyvų sudarė atlikėjai ir kaimyninės Latvijos, paskaitose buvo kalbėta apie lietuvių ir latvių kultūrų bendrumus ir skirtumus, o susirinkę po didžiuoju ąžuolu abiejų tautų vyrai giedojo abejomis kalbomis. Nenuostabu, kad ir pačių latvių festivalyje buvo labai daug – palapinių miestelyje ryškiai plevėsavo raudonai baltos vėliavos, latvių kalbos buvo galima pramokti tiesiog prisėdus ant šlaito, o ištvermingiausieji susipažino ir su populiariomis šokių muzikos dainomis paryčių diskotekoje.
Festivalyje itin gausiai dalyvavo tradicinės šeimos, su savimi atsivežusios vaikus bei augintinius. Organizatoriai džiaugėsi užaugusia jaunąja „Juodaragio“ karta, o besilankantieji pirmą kartą stebėjosi daugybe supamų, vežiojamų, nešiojamų mažylių ar žaidžiančių, lakstančių ir krykštaujančių vaikų.
Tarp gausybės festivalio susibūrimo vietų bei paviljonų, savo programa labiausiai išsiskyrė Pušyno scena. Čia penktadienio vakarą daugiausia klausytojų susirinko per rusų grupės „Otava Yo“ pasirodymą. Šis smuikeliais, kanklėmis ir gitara grojantis kolektyvas išsiskiria ne tik trankia, kojas kilnojančia muzika, bet ir išskirtiniu tipiško Rusijos kaimo gyventojų įvaizdžiu. Nemažo dėmesio taip pat susilaukė du lietuvių kolektyvai – sunkiojo metalo atstovai „Obtest“ bei gotikinio roko atlikėjai „Siela“. Šeštadienį ši scena toliau džiugino klausytojus savitos muzikos grupėmis tarp kurių buvo svečiai iš Liuksemburgo „Rome“, čekai „Silent Stream of Godless Elegy“ bei Latvijos pagoniško metalo atstovai „Skyforger“. Didelio klausytojų dėmesio taip pat susilaukė Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“, grojusieji didžiojoje scenoje.
Apsilankiusieji liko patenkinti festivalio organizacija: nesimatė daug šiukšlių, nebuvo informacijos nerandančių žmonių, besiblaškančių savanorių ar lankstančių ir sudirgusių organizatorių. Savanorė Karolina, festivalio teritorijoje dirbanti nuo pirmadienio, džiaugėsi savo patirtimi. Ji pasakojo, kad visi komandos nariai yra labai draugiški ir paslaugūs, kad savanoriai jaučiasi labai gerbiami, mylimi ir vertinami bei skaniai ir sveikai maitinami, o darbo pamainos nėra ilgos. Jai teko rinkti šiukšles, scenos užkulisiuose vaišinti atlikėjus, naktį saugoti ir kurstyti šventąją ugnį. Tačiau mergina rado laiko ir su draugais susitikti, ir muzikos paklausyti, ir pašokti. Karolina tikino, kad labai norėtų savanoriauti ir kitais metais.
