Organizatoriai neslepia nesitikėję tokio susidomėjimo tradiciniu amatu. Jie tikisi, kad mintis suburti sūrių gamintojus ir valgytojus, Lietuvoje buria savotišką sūrininkų bendruomenę.
„Ot, va, bėda, o dainos apie sūrį lietuvių liaudis ir neturi“, – dzūkuodama Sūrių festivalį atidarė dainininkė Veronika Povilionienė.
Varškės, išrūgų, lydyti, rūkyti, feta, rikota rūšių sūriai, su žolelėmis, daržovėmis, medumi, uogiene, alyvuogių aliejumi, iš karvių, ožkų ir avių pieno – nuo siūlomos produkcijos kiemelyje raibsta akys.
Čia pat vyksta sūrių degustacija ir net gamyba.
Ūkininkė iš Klaipėdos rajono Žlibinų seniūnijos Vydeikių kaimo Natalija Normantienė su vyru Arūnu į Sūrių festivalį atsivežė ir tradicinio žemaitiško kastinio, kuris nuo prekystalio pirkėjų buvo išgraibstytas per pirmąjį prekybos pusvalandį.
 |
| 15min.lt/Vilmos Danauskienės nuotr./Sūrių gamintoja ūkininkė Natalija Normatienė iš Klaipėdos rajono |
„Sūrių gamyba – ne tik mūsų ūkininkavimo būdas, bet ir tam tikra prasme – gyvenimo būdo pasirinkimas“, – teigia ūkininkė.
Prieš dešimtmetį klaipėdiečiai Normantai į Vydeikius atsikėlė, kaip patys tvirtina, norėdami pabėgti nuo miesto šurmulio ir patys nuspręsti, ką valgyti.
12 avių, 2 avinus, 8 ožkas, ožį ir pulką triušių bei paukščių 8 hektarų ūkyje laikantys ūkininkai tvirtina į parduotuves užsukantys retai – beveik visą reikalingą maistą užsiaugina savajame ūkyje.
Savo produciją ūkininkai parduoda turgelyje arba pirkėjai juos randa vieni per kitus – geriausia reklama, pasak sūrininkų, yra „iš lūpų į lūpas“.
„Duonos neperkame penkerius metus – patys kepame“, – sako ūkininkė Natalija.
Moteris giria Sūrių festivalio organizatorių sumanymą ir sako nesigailinti, išsileidusi į tolimą kelionę iš Klaipėdos į Druskininkus.
Paklausta, kaip miestiečiai išmoko gaminti sūrius, N.Normantienė gyrė Žemės ūkio ministerijos organizuojamus seminarus ir mokymus ūkininkams. Esą ten semiasi ne tik žinių, bet ir susiranda bendraminčių savajam amatui.
