Draugijos užsakymu ekologai ir biologai išstudijavo per 300 Australijos Vyriausybės dokumentų, tarp kurių – ataskaitos apie šalies vandenyse sužvejojamus laimikius, ir mokslinių darbų, kuriuose apibūdinama ekologinė situacija šalies priekrantėje ir vandenyne. Šiuose dokumentuose esančios informacijos pagrindu ir sudarytas juodasis žuvies patiekalų sąrašas.
Ekologo Dorreno Kindlayside‘o teigimu, akivaidu, kad trys ketvirtadaliai vandenyne gyvenančių žuvų populiacijų pernelyg intensyviai žvejojamos ir jų ištekliai nespėja atsinaujinti, o vien Australijos vandenyse 15 žuvų rūšių, kurios svarbios verslo žvejybai, atsidūrė ant išnykimo ribos. Akivaizdu, kad reikia imtis priemonių. Kol apribojimai bus įteisinti Vyriausybės lygiu, Australijos jūros biologinės įvairovės apsaugos draugija siūlo iniciatyvos imtis visuomenines organizacijas.
Plačiosioms gyventojų masėms sunku atskirti nykstančias žuvų ir gyvūnų rūšis ir susigaudyti jų įvairovėje savarankiškai, todėl buvo sudarytas juodasis patiekalų sąrašas. Juo remiantis nesunku palyginti, ar restorano meniu yra valgių, paruoštų iš nykstančių rūšių, ir tuos patiekalus ignoruoti. Restoranų savininkai savo ruožtu turėtų susilaikyti ir nepirkti iš žvejų į juodąjį sąrašą įtrauktų žuvų ir gyvūnų rūšių, nes jos neturės paklausos. Na, o pastarieji negaudyti jų. Viskas logiška, o svarbiausia, jog gerai žinoma, kad visuomenės iniciatyvos yra kur kas veiksmingesnės už teisės aktus.
Į juodąjį sąrašą pakliuvo daug ryklių, ešerių, tunų rūšių, midijos, jūros šukos, o į rekomenduojamų patiekalų sąrašą – silkės, putasu ir kalmarai.
Mokslininkai taip pat paragino imtis griežtesnių priemonių, kad būtų žvejojama tik žuvis tausojančiais būdais ir atsisakyta barbariškos žūklės tralais. Dėl tralavimo kasmet žūsta 250 000 vien tik jūros vėžlių ir šimtai retų Australijos jūros liūtų.
