Žūklės laimikis tinkle „Facebook“. Junkis ir tu.
Vasaros pabaiga uostamiesčio meškeriotojams padovanojo puikų karšių kibimą, kuris paprastai būna būdingas antrajai liepos pusei. Plačiašonių žuvų dabar galima sugauti nuo Kopgalio smaigalio iki Kiaulės nugaros esančiose žūklavietėse.
Gerausiai karšiai kimba anksti rytą, tačiau nemažai meškeriotojų lieka ant Smiltynės krantinių nakčiai, nes dažnai kibimas labai suaktyvėja nuo antros nakties iki ketvirtos ryto. Klaipėdiečio meškeriotojo Mariaus Urnikio teigimu, būtent naktį – didžiausia tikimybė sugauti stambiausius egzempliorius.
Karšiai meškeriojami dugninėmis meškerėmis su šėryklėmis, kurios, užmetant masalą prikemšamos maistingo jauko „Stil Lescz“, susidedančio iš biraus maltų batono ir juodos duonos džiūvėsių, traiškytų kukurūzų, avižinių dribsnių ir vaflių trupinių mišinio, kuris pagardinamas vanilės ir cinamonų aromatais. Į išbrinkusį jauką įmaišoma saldžiame sirupe konservuotų kukurūzų grūdų ir musės lervų. Jaukas turi būti ne ypač lipnus, kad tėkmė jį greitai išplautų iš šėryklės , o pasroviui nusidriektų jauko dalelių šleifas.
Naktį ir ankstyvą rytą geriausias jaukas – 3-4 musės lervos, užvertos ant 10-8 numerio kabliukų, nes toks baltos spalvos masalas, matyt, lengviausiai aptinkamas tamsoje. Dieną, pasak klaipėdiečio meškeriotojo Mindaugo Kulakausko, karšiai kartais pradeda gundytis slieku, tačiau greta jo ant kiek didesnio kabliuko veriamos 2-3 musės lervos. Toks sumuštinis karšiams – apetitiškiausias.
 |
| Smiltynės krantinės poilsio dienomis vargiai sutalpina dešimtis karšius gaudandančius meškeriotojus |
M.Urnikio teigimu, reikia atidžiai stebėti užmestas dugnines, nes karšių kibimas šios vasaros pabaigoje visiškai nebūdingas šioms atsargioms, paprastai ilgai masalą ragaujančioms žuvims – dabar jos stveria masalą iš karto ir velka į šalį, o tokia maniera būdinga ešeriams. Jei nespėji pakirsti, karšis išspjauna masalą. Tiesa, rytinėmis valandomis ilgai laukti kibimo netenka, tačiau turi iš naujo verti masalą ir užmesti dugninę.
Dėl tokio karšių kibimo stiliaus, šiemet uostamiesčio meškeriotojai „atrado“ naują masalą, kuris prancūziškai vadinasi „pellets“ ir kitose šalyse jau ne pirmą sezoną populiarus. Kas tai yra? Tai iš maistingų granulių suformuoti 3-4 mm dydžio cilindro, kubo ar rutuliuko formos masalai, pagardinti įvariais aromatais, greitai sklindančiais vandenyje. Kuršių mariose karšius dabar geriausiai vilioja žuvies ar vanilės aromatą skleidžiantys naujoviški masalai.
Karšiai šiuos masalus iškart įvertino ir stveria taip, kad nepatikimai įtvirtintą dugninę gali nuvilkti į vandenį. Suprantama, kad taip kibdami plačiašoniai dažniausiai pasikerta savaime, tačiau, jog taip įvyktų, masalas turi būti ypatingu būdu užvertas ant kabliuko: iš pradžių ant cilindro formos masalo užmaunamas elastingas silikoninis žiedelis, o tada po juo įveriamas kabliukas, kuris turi būti didesnis – 8-6 numerio.
Nereikia baimintis jog kabliukas nuogas, o jo geluonis styro atsikišęs į šoną. Masalą ragaujantis karšis įsiurbia apetitišką masalą kartu su kabliuku ir per vėlai pajunta pavojų, bet negera nuojauta paskatina karšį plaukti į šoną ir tada kabliukas įsminga į žuvies lūpą. Va, tu momentu karšis visu greičiu startuoja į šoną ir gali nuo laikiklio nuvilkti nerūpestingai be priežiūros paliktą dugninę. Ypač jei užkibo kilograminis ar stambesnis egzempliorius.
 |
| Kad kibimas būtų aktyvesnis vietoj svarelių meškeriotojai naudoja šėrykles su jauku |
Karšių kibimą, meškeriotojų spėjimu, paskatino šilti vasaros pabaigos orai, daug įvairių rūšių žuvų, kurios buvo išsidanginusios vasaroti ir ganytis į Baltijos priekrantę, grįžta žiemoti į Kuršių marias. Jų kuojų, karšių, ešerių, sterkų būriai dabar telkiasi ties uosto vartais ir uosto akvatorijoje, o jas paskatino čia užsilikti iš Kuršių marių plūstantis stiprus vandens srautas ar pasirengimai suskystintų dujų terminalo statybai. Meškeriotojai tokia situacija džiaugiasi ir aktyviai gaudo žuvis. Belieka tikėtis, kad žuvims pavyks grįžti į žiemavietes.
