Sensacingame pranešime sakoma, kad nuo 2003 metų Kaliningrado srities Svetlogorsko, Pionersko ir Otradnovo pliažuose buvo surinkta jau 800 gigantiškų ryklių dantų. Megalodono ilgis siekė 30–35 metrus, o jo nasruose vienas kitam ant pečių atsistoję galėjo išsitekti du suaugę žmonės.
Šie gigantiški rykliai, kurių žiomenys buvo nusėti aštriais kaip skustuvas kastuvo dydžio dantimis, karaliavo jūrose ir buvo pagrindiniai dinozaurų konkurentai vėlyvojo pleistoceno arba ankstyvojo holoceno periodu, t. y. prieš 65–55 mln. metų, kai dabartinės apysūrės Baltijos vietoje tyvuliavo atogrąžų jūra.
Šią prielaidą patvirtina ir kiti radiniai – paleozojaus koralai bei seniausių moliuskų kriauklių atspaudai, aptinkami su gigantiškų ryklių dantimis žvirgždėtuose Sembos pusiasalio pliažų ruožuose.
Mokslininkų nuomone, gali būti, kad megalodonų palikuonių kai kuriuose pasaulinio vandenyno rajonuose išliko iki mūsų dienų, nes laikomas faktu, kad 1963 metais gigantiškas ryklys buvo pastebėtas prie Australijos krantų.
Jūros vėžių žvejai iš Port Stefanso uosto susidūrė akis į akį su milžinišku rykliu, kurio ilgį pavyko apytiksliai nustatyti. Gyvūnas siekė 115 pėdų, t. y. apie 35 metrus. Šis ryklys, liudininkų žodžiais, akivaizdžiai skyrėsi nuo planktonu mintančių ir mokslui pakankamai gerai pažįstamų gigantiškų ryklių, sutinkamų įvairiuose pasaulio vandenyno rajonuose, nes jo dantų dydis tiesiog kėlė siaubą.
Beje, būtent šis susidūrimas su galimai megalodono palikuonimi pakišo Holivudo kinematografininkams siaubo filmo „Nasrai“ idėją. Burlaivių epochos kronikose taip pat užfikuostas ne vienas jūrininkų liudijimas apie susidūrimus su milžiniškais rykliais. Jais, kaip ir pasakojimais apie gigantiškus kalmarus, buvo netikima, tačiau dabar neabejojama, kad šie galvakojai moliuskai egzistuoja.
