Kiekvieną sezoną poledinės žūklės mėgėjai ieško naujų ir veiksmingesnių masalų, taigi daugeliui žvejų bus įdomu sužinoti, kad Kinešmoje (Rusija) sugalvota po ledu žuvis vilioti buožgalviais. Pasirodo, kad varliagyviai – mėgiamas žuvų užkandis ne tik pavasarį, bet ir žiemą. Žinoma, natūralių buožgalvių surasti tokiu metų laiku neįmanoma, tačiau jų galima pasigaminti.
Kelių centimetrų dydžio elastingi buožgalviai veriami ne tik ant avižėlių bet ir blizgelių kabliukų, o tokius apetitiškus masalus noriai ragauja kone visų rūšių žuvys. Originalus masalas per speigus padeda išspręsti dvi problemas: dirbtiniai buožgalviai nesušąla kaip gyvi masalai, o svarbiausia – daug geriau vilioja žuvis. Tiesa, reikia numatyti, kokios žuvys bus žvejojamos, nes nauji masalai yra ne tik įvairiaspalviai, bet ir skirtingai kvepia.
Buožgalviai gaminami iš baltymų, į kuriuos primaišoma stabilizatorių, kraujo miltų ir aromatinių medžiagų – vanilės, anyžių, sintetinių preparatų, skleidžiančių vaisių, uodo trūklio bei musės lervų, sliekų, vėžienos kvapą. Gamybos technologija, pasak „buožgalvių“ išradėjų, labai panaši į dirbtinių ikrų, kurie gaminami Estijoje, technologiją.
Ešerių, sterkų, šapalų žūklei rekomenduojami raudoni sintetiniai buožgalviai, karšius geriausia vilioti baltais ar pilkais, o kuojas, raudes, meknes, pūgžlius, sykus ir seliavas – žaliais buožgalviais.
