Papildęs arsenalą natūralių masalų imitacijomis, nuvykau prie gerai pažįstamo ežero, kur galima puikiai meškerioti tiek dugninėmis, tiek plūdine nuo gerai įrengto liepto. Suprantama, kad be laimikio grįžti nesirengiau, todėl turėjau su savimi ir natūralių masalų (sliekų, musės lervų, kukurūzų) tam atvejui jei eksperimentas nenusisektų.
Svarbiausias mano pasirinktos žūklavietės – Vabalių ežero privalumas tas, kad čia galima sugauti įvairiausių karpinių žuvų, todėl galima akivaizdžiai įsitikinti, kokios žuvys ragauja imitacijas, o kokios jų atsisako? Pirmiausiai nutariau meškerioti dugnine, nes meškeriojimo sąlygos čia tokios, kad reikia masalą užmesti gana toli, jei nori pasiekti už augalijos ribos esantį plynesnį dugną, kur masalai yra labiau pastebimi ir kur jaukas nesubyra į augaliją.
Nors dirbtiniai masalai neplėšrioms žuvims jau gaminami, tačiau be natūralaus jauko kol kas neišsiversi, todėl sumaišiau dvi dalis jauko „Lorpio Megamix Universalna“ su viena dalimi „Big Bream“ir gavau maždaug porą kilogramų mišinio, kurį papildžiau aromatiniu papildu „Aromat Brasem“, pusantros skardinės kukurūzų ir dėžute musės lervų.
Kadangi norėjau įsitikinti kurie masalai – natūralūs ar dirbtiniai bus veiksmingesni, pasiruošiau dvi „feeder“ tipo dugnines su „Method“ šėryklėmis. Šias šėrykles pastaruoju metu vis labiau vertinu, nes jos suteikia puikią galimybę masalą įterpti į jauką, o tada užmetant dugninę pavadėlis nesusipainioja su pagrindiniu valu.
Iš pradžių užmečiau po 5-6 šėrykles jauko, užfiksavau valų ilgį, o tada prisegiau pavadėlius su masalais ir užmečiau į abu taškus, kur ant dugno pasiskleidė jaukas. Su „Method“ šėryklėmis naudoju ne pavadėlius su kabliukais, o su „Magot Clip“ auskarais. Šie pavadėliai sukonstruoti taip pat kaip pavadėliai, kurie naudojami karpių meškeriojimui kukuliais, bet vietoj kilputės masalui užverti rišamas minėtas auskaras. Jis primena visiems gerai žinomą „žiogelį“, tik jo forma apvali, pusapvalė arba stačiakampė. Ant auskaro suveriamas vėrinukas iš įvairių masalų.
Pirmoji dugninė buvo užmesta su vėrinuku iš kukurūzo grūdų ir musės lervų, bet į jį įterpiau ir vieną raudoną dirbtinį kukurūzą, o antroji – su vėrinuku iš dirbtinių musės lervų ir kukurūzų grūdų, pamirkytų saldžiame sirupe.
 |
| Dirbtinių sliekų ir musės lervų vėrinukas, pamirkytas ekstrakte, traukia karšius ir kuojas |
Nors buvo dar palyginti vėsu, tačiau oras šilo juntamai ir sparčiai, tad diena turėjo būti šilta. Tokiu oru kibimas labiau tikėtinas, kol neįdienojo. Todėl atidžiai stebėjau dugnines, kad nepražiopsočiau kibimo. Ilgai laukti neteko – sulinko dugninės su natūraliu masalu viršūnėlė. Netrukus į graibštą įplukdžiau karšį. Vėl užvėriau masalus ir beformuojant jauką, pamačiau, kad linkčioja antroji dugninė. Čiupau meškerykotį ir pakirtau, bet matyt, pavėlavau.
Vėl užmečiau abi dugnines. Po poros minučių kažkokia žuvis vėl susidomėjo dirbtiniais masalais, bet ir šį kartą nepavyko pakirsti, tačiau dabar palikau masalą gulėti ant dugno. Juk dirbtinio nenugnaibys – tai imitacijos privalumas. Ir neapsirikau. Viršūnėlė vėl sulinko, bet šį kart pakirtau nedelsdamas, tad sėkmingai. Užkibo kuoja. Po to ištraukiau dar vieną kuoją ir karšį. Abi žuvys susigundė dirbtiniais masalais. Po to „užgrojo“ dugninė su natūraliais masalais, bet pakirtimas buvo nesėkmingas.
Vos užmetus ją iš naujo, į graibštą teko plukdyti dirbtinukais susiviliojusį karšį. Bet neatsiliko ir pirmoji dugninė – natūralius masalus sušlemštė dar vienas karšis, o imitacijas – kuoja. Tad abiejų versijų šansai susilygino. Nutariau toliau naudoti tik dirbtinius masalus, todėl ant pirmosios dugninės užvėriau porą sliekų ir porą lervų lėliukų imitacijų ir užmečiau masalą ties pačia augalijos riba. Tik šį kartą masalus pamirkiau musės lervų ekstrakte.
Kibimo nelabai tikėjausi, nes ėmė spiginti saulė, tad gerokai nustebau, kai po ketvirčio valandos sliekų ir lėliukių dėrinukas suveikė. Šį kartą užkibo lynas. Šis laimikis apvainikavo visą žūklę, kuri patvirtino, kad žuvys ragauja dirbtinius masalus.
 |
| Įvairus laimikis – įrodymas, kad žuvis vilioja natūralių masalų imitacijos |
Pagrindinį dirbtinių masalų pliusą įvertinau kitą rytą – sodybos šaldytuvas veikė prastai, todėl sliekai patižo, o musės lervos tapo nejudrios. Su dirbtiniais masalais jokių pokyčių neįvyksta. Neabejotinas pliusas. Juos galima vežtis į tolimas išvykas. Tiesa, dirbtinius masalus reikia išmirkyti aromatiniuose ekstraktuose, kad jų veiksmingumas būtų didesnis.
Dirbtinių masalų nenugnaibo smulkmė. Be to, imitacijas galima naudoti daug kartų. Masalų imitacijos nei forma, nei spalva nesiskiria nuo natūralių, tačiau jas galima nuspalvinti ryškiai, o raudonas kukurūzo grūdas, įterptas tarp geltonų, arba žalia musės lerva tarp gelsvų labai traukia žuvų dėmesį. Dirbtiniai masalai gali būti plūdūrūs, o toks masalas žuvims patrauklesnis nei gulintis ant dugno. Masalų imitacijos taip pat puikiai tinka užfiksuoti natūralius masalus, kad jų nenutemptų smulkmė ar atsargiai kimbanti žuvis.
