Nepaisant prastos piranijų reputacijos, kuri apipinta būtais ir nebūtais gandais, mokslininkų atlikto tyrimo metu vykdyti šių žuvų elgsenos stebėjimai parodė, kad piranijos būriu puola dažniausiai tik tada, kai ginasi nuo plėšrūnų. Tyrėjai teigia, kad piranijos anaiptol ne kraujo ištroškę plėšrūnai, kuriems nėra nieko mieliau, kaip per kelias minutes nudirti nuo vandenin įsibridusio galvijo odą kartu su mėsa, o sanitarai, mintantys daugiausiai žuvimi, augalais ir vabzdžiais.
Škotijos ir Brazilijos ichtiologų tyrime sakoma, jog anksčiau buvo manoma, kad piranijos susiburia į tuntus medžioti, tačiau gandai apie tokias kolektyvines šių žuvų atakas neatitinka tikrovės. Piranijos gyvena labai agresyvioje aplinkoje, kurioje joms nuolat gresia realus pavojus pakliūti į kieno nors skrandį. Piranijas visą laiką persekioja upiniai delfinai, kaimanai ir daugelis Amazonės baseino didelių plėšriųjų žuvų, tarp kurių – gigantiška piraruka. Susibūrusioms į tuntus piranijoms lengviau atremti priešų atakas.
Žinoma, piranijos nėra nekalti avinėliai, todėl su jomis reikia elgtis atsargiai, nes šios dantytos žuvys gali būti agresyvios jei jas išprovokuosite duoti atkirtį, o taip pat tais atvejais, kai pakliūva į ribotą erdvę. Tačiau, mokslininkų teigimu, tokie atvejai, apipinami nebūtomis detalėmis, greičiau – išimtis, nei dėsningumas.
