Laukžemių tvenkinio gylis dabar vidutiniškai siekia 2,5 metro. Dar prieš kelias savaites tvenkinyje gylis siekė iki 8 m.
Pradėjus užtvankos rekonstrukcijos darbus, kasdien vanduo nusenka apie 20 cm. Vietomis jau susiformavo salos, atsivėrė ištisi sausumos plotai. Viename užutekyje dabar vaizdas primena greičiau apokaliptinį: apnuogintas tvenkinio dugnas, dumblyne kur ne kur matoma kriauklių, žuvų gaišenų. Čia, kiek pamena žvejai, gylis buvo iki 2,5 metro. Dar matoma Eketės upelio vaga, šalia jos – sudžiūvę, prieš kelis dešimtmečius prie upės stovėjusių medžių stagarai.
Kibirais gelbėjo žuvis
Penktadienį prie tvenkinio paromis budintys žvejai gelbėjo užutekyje užstrigusias žuvis. Vandens liko maždaug 90 kvadratinių metrų užimančioje dauboje. Į dumblą įsiraususios žuvys – lydekos, lynai, karosai – nesugebėjo išplaukti.
Žvejai, rankomis iškasė kanalėlį į Eketės upelį, bandė nukreipti žuvis į upę.
„Problema, kad žuvys vėl plaukė į viršų, nepasidavė plaukti pasroviui. Kai kurių žiaunos buvo pilnos dumblių. Šios žuvys ieško ramesnio vandens, rausiasi į duobes. Radome ne vieną jau uždususią“, – pasakojo žvejys Tomas Navalinskas.
Apie dešimt vyrų kelias valandas iš senkančios daubos, patys klampodami po maurynus, perkėlė šimtus žuvų į Eketę. „Niekas negalėjo patikėti, kad tokioje nedidelėje dauboje bus šitiek žuvų. Vien lynukų buvo apie keturiasdešimt vienetų. O buvo ir tikrai didelių žuvų“, – teigė kitas žvejys Mindaugas Limontas.
Skaičiuojama, kad savanoriams pavyko išgelbėti apie 100 kg žuvies. „Jei įvertintum, kiek kainuoja tokios žuvys ir tai, kad visos jos galėjo žūti – gamtai būtų padaryta didžiulė žala. Deja, nemažai ir neišgyveno“, – apgailestavo T.Navalinskas.
Norėtų kelti į Trinyčių tvenkinį
Tik ėmus išleisti Laukžemių tvenkinio vandenis, planuota, kad žuvys bus paleistos į Eketės upelį, o juo nukeliaus į Danę, taip išplauks į marias. Tačiau žvejai, prognozuodami, kad šitaip neišgyvens didžioji dalis žuvų, o dar didesnė bus sugauta taip ir nepasiekusi marių, pasiekė, kad Laukžemių turtas būtų iškeltas į valstybės nuomojamus Tūbausių ir Lazdininkų tvenkinius Kretingos rajone.
Anot jų, Aplinkos ministerijos prašoma leidimo dalį žuvų perkelti į Klaipėdos miesto centre esantį Trinyčių tvenkinį. „Tai mes ketiname padaryti savo iniciatyva ir savomis lėšomis. Į tą valstybinį tvenkinį būtų galima perkelti lynų, karosų, karpių“, – sakė T.Navalinskas.
Anot M.Limonto, žvejai neatmeta galimybės ieškoti teisybės teismuose ir kreiptis į prokuratūrą, kad nemokšiškai elgiamasi su valstybės turtu.
Esą pradėjus užtvankos rekonstrukciją niekas nepagalvojo, kaip išsaugoti per kelis dešimtmečius susiformavusią ekosistemą. Darbai, anot žvejų, daromi skubotai, išsirinkus pigiausią variantą, kai galima rekonstruoti tokius hidrotechninius statinius ir nenuleidus viso vandens.
„Per trejus metus, kol bus rekonstruojama užtvanka, dugnas užžels meldais, čia ims perėti paukščiai. Kol vėl čia pradės veistis žuvys, praeis daug metų“, – kalbėjo pašnekovas.
Rajonui per sunki našta
Laukžemių užtvanką Klaipėdos rajono savivaldybė už simbolinį litą pirko prieš dvejus metus. Tada baimintasi, kad susidėvėjęs hidrologinis įrenginys gali visiškai sugesti, o vandenys užlies ne tik aplinkines sodybas, bet ir Klaipėdos senamiestį.
Užtvankos remontas atsieis apie 257 tūkst. Eur. Laukžemių užtvanka bus tvarkoma keliais etapais. Kitąmet ją ketinama atstatyti, o 2018-aisiais tvenkinys bus įžuvintas.
„Išleisti vandenį ir tada imtis užtvankos rekonstrukcijos buvo pigiausias pasiūlytas variantas. Visi kiti būdai – kur kas brangesni, gal net kelis kartus. Ne visi tarybos nariai pritarė ir šiam variantui. Tarp jų ir aš. Esu įsitikinęs, kad tokių įrenginių rekonstrukciją turi finansuoti Aplinkos ministerija, Vyriausybė“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskis.
