Tikri žvejai ČIA keičiasi informacija ir spaudžia „like“.
Tokio neregėto grundalų antplūdžio mūsų šalies pajūryje niekada nebuvo ir jų meškeriojimas iki šiol nebuvo pasiekęs masinio masto. Vieni ichtiologai tikina, kad grundalai šiemet susitelkė Baltijoje ties Lietuvos pakrante todėl, jog čia susidarė labai palankios sąlygos jų nerštui. Kiti mano, kad grundalų populiacija netikėtai labai išaugo ir jų būriai tapo milžiniški. Tuo paaiškinamas ir grundalų kibimo fenomenas – žuvims ėmė stigti maisto ir jos pradėjo stverti viską, ką gali suvirškinti skrandis.
Šio amžiaus pradžioje įvyko ir kitas unikalus atvejis. Pasak ichtiologo Antano Kontauto, Kuršių mariose vėl sugaunama daug perpelių, kurios dar visai neseniai buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, o mokslininkai manė, kad šių žuvų populiacija praktiškai jau išnykusi. Dabar situacija apsivertė nuo galvos ant kojų – perpelės vėl tapo įprastu laimikiu. Tai rodo, kad gamtoje vyksta procesai, kurių mechanizmas tyrinėtojams nėra iki galo aiškus.
Jūros tyrinėjimų centro pareiškime abejojama, kad masinės grundalų žūties priežastys – natūralios. Labai gali būti, kad į Karklės pliažus bangų išplaunami grundalai buvo išmesti iš žvejų tinklų kaip nepageidaujamas laimikis. Lietuvos jūrų muziejaus specialistų nuomone, toks atvejis įmanomas, tačiau greičiausiai grundalų žūtis susieta su šių žuvų nerštu. Mokslininkų duomenimis, grundalai gyvena ketverius metus, todėl po neršto dalis išneršusių žuvų žūva. Tai daugiausiai patinai, kurie saugo patelių išnerštus ikrus, kol iš jų išsikris mailius, o per tą laiką nesimaitina ir nusilpsta. Daliai jų tai būna lemtinga.
Na, Palangos, Klaipėdos, Kretingos ir Šventosios meškeriotojai dėl šio įvykio labai sunerimę, nes grundalai tapo geidžiamu laimikiu. Daug kas abejoja, kad po masinės žūties mūsų pakrantėje šių žuvų vėl bus gausu kitą pavasarį ir jas galima bus taip pat smagiai meškerioti, kaip šį sezoną.
