Renkasi auštant
Virš Girulių miško pasirodo saulės disko kampelis ir smėlėti paplūdimiai iki pat Olando kepurės nusidažo purpuru. Rytas aušta giedras, o tokiais rytais jūrinės žuvys kimba neblogai. Matyt, meteorologine prognoze domėjausi ne tik aš, norėdamas pasirinkti vizitui prie uosto vartų palankiausią laiką, nes ant šiaurinio molo – dešimtys meškeriotojų, kuriuos, saulei nepatekėjus, buvo sunku įžiūrėti pilkų betono kubų fone. Aišku, kad geriausios vietos užimtos dar iki aušros, tačiau mums – „Lucky Fisherman“ klubo meškeriotojams tai nė motais, nes esame susitarę su žvejais, kad laiveliu nuplukdys už šiaurinio molo, palei kurio smaigalį eina uosto farvaterio riba.
Klaipėdos uosto farvateris – nuolatinių žuvų migracijų vieta. Tiesa, jūrinės žuvys į uosto akvatoriją įplaukia tik tada, kai pučia stiprūs šiaurės vakarų vėjai, genantys į Kuršmares sūrų vandenį. Šiandien pučia pietvakarių vėjas, todėl pro uosto vartus į jūrą plūsta Kuršių marių vandenys. Tėkmė čia gana stipri, plukdo drumstus nešmenis, tad nenuostabu, kad tai vilioja jūrines žuvis. Jos čia telkiasi dideliais būriais. Dabar gegužė arba strimėlių laikas, todėl meškeriotojai skuba pasinaudoti kiekviena palankia diena gaudyti šias žuvis, kol nesibaigė jų antplūdis. Dar savaitė pusantros ir teks persiorientuoti.
Seklumos ir tėkmės
Pasak melnaragiškio Mindaugo Kulakausko, kuris pasuko tėvo pėdomis ir jau trisdešimt metų žvejoja priekrantėje, kol šiaurinis Klaipėdos uosto molas nebuvo rekonstruotas ir tėkmė iš marių sukdavo į dešinę, priekrantė buvo gerokai gilesnė, o kranto linija beveik tiesi. Dabar už šiaurinio molo susiformavo vis giliau į sausumą įsiterpianti įlanka ir toli į jūra driekiasi seklumos. Palyginti seklus (4-7 m) ruožas juosia ir šiaurinio molo „smaigalį“. Čia telkiasi žuvys nemėgstančios pernelyg stiprios tėkmės, o mėgstančios ją čia glaudžiasi, kai kyla stiprus bangavimas.
Net patyrę žvejai nesiima prognozuoti, kur šiandien susitelkusios strimėlės. Iš tolo matome, kad priešais šiaurinį molą jau meškerioja vienas ekipažas. Kateryje stovintys meškeriotojai aktyviai kilnoja meškeres aukštyn žemyn. Pagal tai galima spęsti, kad jie vilioja strimėles. Jų valtis – gana toli nuo farvaterio, o ten gelmė – jau minėti septyni metrai. Kartkartėmis saulėje sublyksi lyg veidrodukai ištrauktos žuvys. Tai, be jokios abejonės, strimėlės, tačiau, patyrusio mūsų palydovo nuomone, kibimas prastokas, nes, kai strimėlės aktyviai vaikosi masalus, ištraukiamos iškart kelios sidabru žvilgančios žuvys.
Stangrios meškerės, ryškūs valai
Maždaug už penkiasdešimties metrų nuo molo ir kiek atokiau nuo jau įsikūrusio ties uosto vartais katerio išmetame inkarą ir imame ruošti meškeres. Parankiausias įrankis meškeriojimui iš laivelio – trimetrinis stangrus meškerykotis, kuriuo galima užmesti 50-100 g svarelį. Meškeriojimui nuo molo reikalingos ilgesnės meškerės – 4-5 m ilgio, kad būtų patogiau ištraukti užkibusį laimikį. Populiariausi – teleskopiniai meškerykočiai, nes juos paprasčiausia vežiotis, o daug meškeriotojų į žūklavietę atmina dviračiais.
Jūroje patartina meškerioti ritėmis, nebijančiomis sūraus vandens, ir ryškiais valais |
Kadangi meškeriojama jūroje, todėl patartina naudoti sandarias rites, kurių mechanizmai atsparūs sūriam vandeniui. Žinoma, to mažai kas paiso, tačiau mes tokiai žūklei turime specialius modelius „Zebco Torent“. Ši ritė ne tik labai sandari, bet ir talpina didelę atsargą valo, kurios prireikia kai masalą tenka užmesti toli. Beje, valas taip pat reikalingas kiek kitoks nei meškeriojant gėlame vandenyje. Pirma, jis ryškus – salotinis, geltonas ir net raudonas, o antra, valas turi būti atsparus trinčiai, nes jis nuolat kontaktuoja su smėliu, kurio abrazyvines savybes puikiai žino kiekvienas, kas yra naudojęs smėlį šveisti ant laužo aprūkusį puodą. Valą galima naudoti tiek vienagyslį, tiek pintą. Jo skersmuo – 0,22-0,25 mm.
Blizgučių virtinė
Saulė ėmė kopti į zenitą. Meškeriotojų ant molo vis gausėja. Matyti, kad tarp jų nestinga dailiosios lyties atstovių. Visiems jiems įdomu, kaip kimba meškeriojantiems iš katerio, nes plika akimi matyti, kad nuo molo strimėles viliojantiems sekasi prastokai. Įdomu, kaip pavyks mums. Kai meškerės paruoštos, belieka tik prisegti svarelius ir specialias masalų virtines. Jos susideda iš 4-5 kabliukų dekoruotų blizgučiais. Tokios masalų virtinės ilgis – maždaug trys metrai. Virtinės gale – segtukas svareliui tvirtinti, o kitame gale – kilputė, kad būtų patogu greitai sujungti virtinę su pagrindiniu valu.
Blizgutis – metalo folijos skiautelė, žvilgančio liurekso siūlų puokštelė, žvilganti žuvelės formos plastiko vamzdelio atkarpėlė – masalai, viliojantys strimėles šviesos atspindžiais. Kaip žvilgantys daiktai kuosas ir šarkas. Jokio papildomo masalo nereikia. Svarbu, kad kabliukas būtų ilgakotis ir ne mažesnis nei 6 numerio, kad kimbanti strimėlė užtikrintai pasikirstų. Kabliukai su blizgučiais 5-10 cm ilgio pavadėliais tvirtinami prie pagrindinio valo.
Valtys išmeta inkarus šalia farvaterio, kuriuo tekanti srovė vilioja strimėles |
Tačiau strimėles sėkmingai galima vilioti ne tik klasikiniais masalais. Ypač tomis dienomis, kai kibimas vangokas, o šiandien, matyt, susiduriame kaip tik su tokia situacija. Klaipėdietis meškeriotojas Arūnas Gentvilas, su kuriuo konsultavomės, rengdamiesi strimėlių žūklei, patarė masalinėse turėti avižėlių, kuriomis žiemą gaudomos stintos. Jo teigimu, tokios blizgios arba švytinčios avižėlės pranašesnės todėl, kad yra plokščios, o tokios formos masalai aktyviau juda tėkmėje. Todėl jie geriau atkreipia strimėlių dėmesį ir gundo jas stverti masalą. Įdomu, ar šiandien ši teorija pasitvirtins?