Žūklės laimikis „Facebook'e“. JUNKIS ir tu.
Pastaruoju metu galvakojų moliuskų meškeriojimas Tailande, Singapūre ir kitose Pietryčių Azijos šalyse tampa vis labiau populiarėjančiu sportu, viliojančiu europiečius meškeriotojus. Tačiau, profesionalų gidų nuomone, kiekvienas, norintis išbandyti šių grėsmingų vandenyno plėšrūnų žūklę, turi žinoti apie juos šiokį tokį pradžiamokslį.
Galvakojai moliuskai turi didžiausias akis iš visų gyvūnų, gyvenančių mūsų planetoje, o jų sandara niekuo nenusileidžia žmogaus regos organams. Kalmaro akis – vos 10 kartų mažesnė už šio moliusko ilgį. Gigantiško kalmaro (Architeuthis – lot.) akie skersmuo – 40 cm, o paties didžiausio planetos žinduolio – žydrojo banginio, kurio ilgis siekia 30 m, akies ilgis – tik 10-12 cm. Tad žydrojo banginio akis 200-300 kartų mažesnė už patį banginį.
Netgi akli galvakojai moliuskai sugeba medžioti ir suirasti maisto, nes jų oda – jautri šviesai. Be to, jie turi puikia uoslę. Aštuonkojai šviesą ir kvapus junta visu odos paviršiumi, tačiau šiems veiksniams ypač jautri – apatinė čiuptuvų pusė. Tyrinėtojai pastebėjo, kad aštuonkojų čiuptuvai – labai autonomiški: jie tiesiasi į grobį net tada, kai šeimininkas prisikimšęs pilvą snūduriuoja. Be to, kai kurių galvakojų moliuskų čiuptuvai „nutrūksta“ kaip driežo uodega, jei gyvūnui gresia pavojus.
Galvakojų moliuskų čiuptuvai – ne tik jutimo organai, bet ir medžioklės įrankis. Aštuonkojai grobį stveria visai aštuoniais, o kalmarai, turintys 10 čiuptuvų, tik tais, kurie skirti laimikiui supančioti. Šių „žudymo įrankių“ ilgis viršija paties moliusko ilgį. Gigantiškų kalmarų čiuptuvai siekia per 12 m, o viso kalmaro ilgis gali siekti 20 m.
Banginių medžiotojams ne kartą yra pakliuvę kašalotai, ant kurių kūnų aptikti lėkštės formos randai, kurių skersmuo – 20 cm. Manoma, kad tokius randus gali palikti tik žūtbūtinėje dvikovoje su banginiu susikibusio kalmaro čiuotuvų siurbtukai... Tiesa, kol kas paties didžiausio į mokslininkų rankas pakliuvusio kalmaro siurbtukai siekė tik 5 cm, todėl dalis tyrinėtojų mano, kad randai išauga kartu su banginiu. Kita dalis tikina, kad kol kas disponuojame labai menkomis žiniomis apie grėsmingus gelmėse gyvenančius galvakojus moliuskus.
Ne mažiau įspūdingas nei čiuptuvai – kitas kalmarų ginklas – raginis snapas. Persmeigtas harpūnu kalmaras šiuo ragu sutrupina medinį jo kotą kaip degtuką, o pastvėręs spiningo masalą lengvai nukerpa valą ir net metalinį pavadėlį. Kalmaras sugeba snapu sutrupinti keturis kartus už save didesnės žuvies galvą, o gigantiško kalmaro snapas perkerpa plieninį trosą.
Galvakojai moliuskai – agresyvūs plėšrūnai, išdrįstantys atakuoti banginius, tad nesunku įsivaizduoti, ką turėjo jausti jūreiviai, laivybos priešaušryje leisdamiesi į tolimas keliones visai menkomis, mūsų akimis žiūrint, karavelėmis, kai jas atakuodavo gigantiški kalmarai. Tokių atvejų būta nemažai.
Vienas paskutinių užpuolimų užfiksuotas netoli Portugalijos Madeiros salos prieš devynerius metus – aštuonių metrų ilgio kalmaras čiuptuvais apraizgė jachtos korpusą ir blokavo vairą. Laimei gigantas pasišalino savo noru, matyt, nutaręs, kad jachtos suvirškinti jo skrandis nepajėgs.
Žodžiu, agresyvus galvakojų moliuskų elgesys – akivaizdus dalykas, su kuriuos susiduria buriuotojai, meškeriotojai ir plaukikai įvairiausiose pasaulinio vandenyno platumose.