Žūklės naujienos „Facebook“ tinkle
Naujas taškas
Šiek tiek abejodami, kad sulauksime pritarimo, apie savo ketinimus išplaukti į jūrą labai anksti pranešėme „Nord Fish“ prieplaukos šeimininkams, nes be jų sankcijos neatsišvartuosi. Bet mūsų noras jokios neigiamos reakcijos nesukėlė. Girdi, kada reikia tada ir plaukite, nes tikriausiai turite naują planą sugauti dar kokios nors naujos rūšies žuvį?
„Nord Fish“ gidams, mano nuomone, apskritai imponavo, kad mūsų reisai į jūrą apgalvoti, planingi, turi konkretų tikslą, o „Lucky Fisherman“ klubo ekspedicijos į Andoy salą taikinys – trofėjiniai laimikiai. Paprastai į Norvegų jūrą pameškerioti atvykstama todėl, kad kimba, o kas užkibs – kitas reikalas. Ne paslaptis, kad šioje saloje esančių kitose keliose meškeriotojų stovyklose daugiausia svečiuojasi būtent tokios grupės, kurios atvažiuoja prisigaudyti žuvies, o „Nord Fish“ vizija kitokia – čia kaupiama informacija apie stambių žuvų sugavimus, vietas, kur jos sugautos, fiksuojami masalai, kuriomis stambios žuvys suviliotos.
Žodžiu, orientuojamasi būtent į trofėjių laimikių gaudymą, o taip pat sudaromos visos sąlygos paragauti tai, ką sumeškeriojai: po ranka ne tik puiki rūkykla, kurios pasižiūrėti atvažiuoja kaimynai, bet ir viskas, ko reikia paruošti bet kokiam patiekalui. Tad, būdami dėkingi šeimininkams už dėmesį, neketiname nieko slėpti ir „Meškeriotojo“ redaktorius Audrius Blinstrubas beda pirštu į žemėlapį, tardamas, kad štai čia pasižymėjom naują tašką.
Vos gerai pažįstantis vandenis aplink Andenes iškyšulį Saulius Pelėda patikslina, kur tas taškas, kai iškart išgirstame verčiantį suklusti komentarą: čia gi praktiškai toji pati vieta, kur šį sezoną buvo sugautas 195 kg šiaurės otas. Vieta parinkta puikiai. Visi keturi nejučia susižvalgome – tenka prisipažinti, kad šio reiso metu nusitaikėme kaip tik otus, o kraujas venomis pajuda iškart greičiau, nes juk negali išlikti šaltas kaip ledas, kai apima šioks toks pasididžiavimas, jog sugebėjom iškart pataikyti kur reikia, nors naują tašką pirmiausia rinkomės pagal atstumą – jis yra maždaug už penkių kilometrų nuo „Nord Fish“ prieplaukos.
Kreiserinis greitis
Prieplaukos geografinė padėtis – didelis privalumas, leidžiantis sutaupyti daug laiko, nes iš kitų stovyklų uostelių reikia plaukti vien iki fiordo žiočių, atsiveriančių į atvirą jūrą ne mažiau kaip 12-15 km, o “Lucky Fisherman” ekspedicijos ekipažas nesugaišta ne pusvalandžio, kol pasiekiame naują tašką. Tuo labiau, kad galima, esant štiliui, plaukti maksimaliu kreiseriniu greičiu. Dreifo krypties žvalgytuvės – taip pat ilgai netrunka. Mūsų katerio, nešamo šaltų Norvegų jūros vilnių maršrutas turi praeiti, kaip tik virš serijos sėklių, kurie iš maždaug 40 m gelmės pakyla į dvidešimtį metrų.
Sąlyginai patyrę šiaurės otų meškeriotojai vadina tokius sėklius, kurių plotas gali siekti tūkstančius kvadratinių metrų, „stalais“, kur otai į prieblandoje skendinčių gelmių atplaukia maitintis. Kolegos tuojau pat gramzdina link dugno kas dekoruotą holografiniais atšvaitais pilkerį, virš kurio girlianda švytinčių nedidelių sepijų ir kalmarų imitacijų, o kas stambaus kalibro „Sea Behr“ (25 cm) guminuką, imituojantį silkės jauniklį, o aš iš pradžių imu liauną greito gaudymo jūroje įrankį – „Daiwa Exeler“ (2.10 m ilgio) suderintą su neinercine rite „Zebco Torent“, kurio valo būgnelis talpina 350 m pinto 0,12 mm skersmens “Climax Saltvater”valo.
 |
| Tokio dydžio menkės, kurios Baltijoje būtų solidus laimikis, šiaurės platumose laikomos nenorminiais jaunikliais, už kurio sumeškeriojimą gali užsidirbti baudą |
Tokiu operatyvios žuvų paieškos įrankiu galima greitai apšiukštinėti dugno reljefą, nustatyti, ar jis akmenuotas, ar apžėlęs augalija, nes tokioje gelmėje dažniausiai plyti dumblių laminarijų plantacijos. Kaip tik tokios plantacijos man dabar reikia, nes jos prieglobstyje paprastai laikosi „saidų“ – ledjūrio menkių jaunikliai, kurie yra gardžiausias šiaurės otų patiekalas. Kodėl taip yra? Nei iš norvegų meškeriotojų, nei iš ichtiologų nepavyko išgirsti atsakymo, paaiškinančio šį fenomeną, tačiau tai faktas, nes ne kartą bandžiau ne tik šios ekspedicijos metu siūlyti gelmių plėšrūnams kitų menkių rūšių jauniklius, tačiau kibdavo įvairiausios žuvys, tačiau otai menkutėmis nesidomėjo.
Greito reagavimo masalas
Meškeriojimui tokiu įrankiu naudojami ne įprasti pilkeriai ar palyginti nedideli – iki 15 cm – guminukai, užverti ant 80-120 g masės galvakablių, o ypatingos blizgės „Cormoran Speedjig“ arba „Jigger Pilk“ (100-120 g), kurios grimzta ypatingai – horizontalioje padėtyje, vartydamosis nuo šono ant šono. Kadangi „Speedjig“ masalai dekoruoti holograminėmis dangomis, tokios blizgės atšvaitai įžiūrimi dvidešimties metrų gelmėje ir, suprantama, labai vilioja aktyviai zujančius leddjūrio menkių jauniklius.
Iš pradžių kimba tik 1,5-2 kg paprastos menkės, kurios Baltijoje būtų solidus laimikis, o čia laikomos jauniklėmis, tačiau jų buvimas rodo, kad esu teisingame kelyje ir netrukus pajuntu staigius grybšnius, kuriais „bando“ masalą kitos rūšies žuvys. Toks žaibiškas ir energingas kibimas būdingas būtent ledjūrio menkėms, o netrukus užkimba ir pirmasis reikalingos masalinės žuvies egzempliorius. Be to, jis tinkamo dydžio – maždaug 700 g svorio. Skubiai gramzdinu masalą ir vieną po kitos sugaunu dar penkias tokias ledjūrio menkutes.
 |
| Oto kibimo tenka laukti ilgai, tad meškeriotojas ilgo dreifo metu turi apsišarvuoti olimpietiška kantrybe |
Masalo jau turiu pakankamai, tad dabar imu kitos klasės meškerykotį su specialia jūrine multiplikacinio tipo rite „Seacor 310”, ant kurios būgno – 400 m 0,24 mm skersmens pinto “Saltvater” valo atsarga. Dabar belieka tik užverti ant specialaus montažo, susidedančio iš gramzdo ir dviejų didelių vienšakių kabliukų masalinę žuvelę. Netrukus masalas, velkamas 270 g gramzdo, kreiseriniu greičiu bilda į gelmę.
