Išanalizavus 2003–2015 metų verslinių žvejybos laimikius paaiškėjo, kad ešerių gausumas Kuršių mariose didėja, karšių ištekliai kito nežymiai, o kuojų, žiobrių ir ypač sterkų – mažėja. Pastaraisiais metais taip pat labai sumažėjo vidutinis sterkų ilgis. Todėl, mokslininkų teigimu, siekiant sumažinti neverslinio dydžio sterko šalutinį laimikį, būtina imtis ir papildomų sterkų apsaugos priemonių.
Gausiausiai Kuršių mariose sugaunama karšių ir kuojų – per daugiau nei dešimtmetį šios žuvys vidutiniškai sudarė du trečdalius visų verslinių žvejybos laimikių. Tyrimo autoriai pastebi, kad mariose sparčiai mažėja ungurių laimikiai.
Leidžiamų naudoti žvejybos įrankių kiekius ir verslinių žuvų kvotas kasmet nustato aplinkos ministras. Atsižvelgiant į atskirų rūšių žuvų išteklių būklę, verslinės žvejybos taisyklės nustato atskirus leidžiamus žvejybos versle naudoti žvejybos įrankių tipus, jų naudojimo laikotarpius, žvejybos vietas.
