Žuvininkystės įmonių asociacijai vadovaujančios Sigitos Jakubauskienės teigimu, žvejams nerimo kelia tai, kad pagal pasikeitusią kvotų dalijimo tvarką jie galės pretenduoti tik į 15 vadinamųjų žvejybos įrankių, už vieną jų mokėdami maždaug 100 litų mokestį. Tačiau, kaip tvirtino S.Jakubauskienė, tiek tinklų turi apie 30 proc. šiandien veikiančių įmonių.
Be to, neatmetama, kad senas tradicijas turintis žvejybos verslas Kuršių mariose gali pereiti į mažai sąsajų su šiuo verslu turinčių investuotojų rankas. Įtarimams pagrindo suteikia 2013-ųjų pabaigoje Aplinkos ministerijos surengtas atviras ungurių žvejybos vietų konkursas.
„Girdėjau, kad jį laimėjo kažkoks degalinių tinklas. O mus iš marių galbūt išstums koks stambus prekybos centras“, – dienraščiui sakė asociacijos vadovė.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai vadovaujantis Algirdas Aušra spėja, kad norint išstumti dabartinius žvejus iš Kuršių marių užtektų 3 ar 4 milijonų litų.
„Už šiuos pinigus galima supirkti didžiąją dalį kvotų ir žvejybos galimybių. Vėliau gavus ES paramą išleisti pinigai grįžtų atgal, o Kuršių marios kažkam atitektų veltui“, – svarstė konfederacijos vadovas.