Legenda apie paslaptingą žuvį, vedančią paskui save silkių tuntus, tikėjo ir Lietuvos pakrančių žvejai. Silkių karalius buvo įsivaizduojamas su karūna ant galvos, su ilgu ir plokščiu kūnu, vinguriuojančiu kaip ungurys. Žvejai stengdavosi ne tik žodžiu, bet ir netinkamu elgesiu neužrūstinti silkių karaliaus, nes buvo baiminamasi, kad jis nuves savo pavaldinių būrius į kitas pakrantes, o vietos žvejai liks be laimikio.
Praėjusio amžiaus antroje pusėje Atlante žvejojančių Lietuvos tralerių žvejai retkarčiais prasitardavo, kad jiems yra pasitaikę silkių laimikiuose aptikti panašią į vadinamąjį silkių karalių žuvį, kurios ilgis siekdavo daugiau kaip dešimtį metrų, tačiau garsiai apie tai nebuvo kalbama, nes tais laikais nemokslinės idėjos buvo laikomos fantastinėmis.
Mokslininkai taip pat ilgai abejojo silkių karaliaus egzistavimu. Antra, klasifikacijai netiko toks mitologinis pavadinimas, todėl paslaptingas silkių valdovas buvo pavadintas žuvimi-diržu. Per pastaruosius kelis dešimtmečius įvairių šalių mokslininkus pasiekė liudijimai, kad silkių karalių primenančią žuvį matė išplaukusią į paviršių ir nusibaigusią per kelias minutes įvairiose Atlanto vietose. Žvejybos laivų įgulų nariai, jachtsmenai, kruizinių laivų keleiviai vienbalsiai tvirtino, kad žuvis-diržas – labai ilga ir tikrai plokščia. Tiktai dėl karūnos buvo ginčijamasi, nes kažkodėl daugeliui atrodė, kad ant gana stambios galvos matė karčius. Panašią žuvį pavyko užfiksuoti ir giliavandenių aparatų vaizdo kameroms, tačiau nuotraukos – nepakankamai ryškios.
Nepaneigiamų faktų nagalima nepaisyti, todėl buvo pradėtos klasifikuoti žinios apie žuvis, panašias į silkių karalių. Netrukus paaiškėjo, kad į šiaurines Islandijos pakrantes bangos kartais išmeta šimtus negyvų žuvų, panašių į silkių karalių. Kadangi jų ilgis neviršydavo 3 metrų, iš pradžių buvo manyta, kad tai jaunikliai. Krituolių gausa rodė, kad rūšis nėra reta. Deja, tyrimai parodė, kad į Islandijos pakrantes išmetamos žuvys – mokslui pakankamai gerai žinomi šiauriniai vogmeriai (Trachipterus arcticus – lot.). Jie užauga iki 3 m ilgio, tačiau 20 cm aukščio jų kūnas yra labai plonas – vos 2 cm storio, tad šios žuvys – labai trapios ir žvejų tinkluose paprasčiausiai sulūžinėja. Vogmerių aptinkama Šiaurės Rytų Atlante. Šios žuvys laikosi puskilometrio gelmėje, retai pasirodo paviršiuje ir tikrai yra panašios į silkių karalių, todėl su juo dažnai painiojamos. Dabar mokslui žinoma, kad vogmeriai – vieninteliai giminaičiai vienos paslaptingiausių žuvų – paprastojo silkių karaliaus (Regalecus glesne – lot.). Silkių karaliai gyvena dar didesnėje gelmėje, tačiau jie paplitę visuose vandenynuose. Jų kūnas taip pat suplotas kaip diržas, o ant galvos – tikrų tikriausia karūna, kurią sudaro kupstas nepaprastai ilgų pirmųjų nugaros peleko spindulių.
Silkių karalių gyvenimo būdas labai mažai ištirtas. Aišku, kad jie taip pat gyvena didelėje gelmėje ir į paviršių pakyla tiktai atsisveikinti su gyvenimu. Dar visai neseniai manyta, kad jie išauga iki 7 m ilgio, tačiau dabar mokslininkams tenka padidinti šį cenzą iki 17 m. Tai penkiaukščio namo ūgis. Neseniai Meksikos įlankoje veikiančios naftos gavybos platformos darbuotojų aptiktas negyvas silkių karalius patvirtina šį faktą. Kad galėtų nufotografuoti paslaptingą žuvį, ją turėjo laikyti būrys vyrų.
Ar silkių karaliai užklysta į Baltiją? Toks faktas neužfiksuotas, tačiau iš kažkur apie juos mūsų protėviai žinojo, kaip ir apie jų įspūdingą išvaizdą, dėl kurios greičiausiai ir tapo legendų herojais. Kita vertus, apie silkių karalius žinoma tiek mažai, kad gali paaiškėti, jog ir antroji legendos dalis – tikrovė, o šios gigantiškos žuvys tikrai tampa silkių tuntų vedliais.
