Žūklės naujienų ir dar 6000 žvejų ieškokite specialioje „Facebook“ paskyroje (spauskite čia).
Meškeriotojas A.Valiukas abi žuvis gyvas pristatė Žuvininkystės tarnybos tyrimų ir mokslo skyrius mokslininkams. Jomis dabar gali grožėtis Klaipėdos Jūrų muziejaus lankytojai. Už tokią pagalbą žvejui labai dėkingi ir mokslininkai.
Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius patvirtino, kad tai – pirma užfiksuota jūrinė dyglė per
 |
| Kęsto Plauškos nuotr./Lietuvoje sugautos itin retos žuvys: jūrinė laputė |
daugiau nei 30 metų. Ankščiau ji rytinėje ir pietrytinėje Baltijos jūros dalyje nebuvo tokia retenybė, tačiau dėl nežinomų priežasčių ilgą laiką nebuvo sugauta.
Ledjūrio menkės
Kovo mėnesį priekrantėje sugautos dvi maždaug vienerių metų ledjūrio menkės (Pollachius virens), patelė ir patinas. Vėliau, gegužės mėnesį, sumeškerioti dar du jaunų ledjūrio menkių individai.
Rugsėjo 13 d. atviroje jūroje sugauta 35 cm trejų metų ledjūrio menkės patelė. Nors šiemet ši žuvis sugauta net 5 kartus (veikiausiai ir daugiau), tačiau tai yra reta rūšis, paskutinis laimikis fiksuotas prieš daugiau nei 10 metų.
Rombas arba glotnusis otas
Gegužės mėnesį pirmą kartą sugautas rombas arba glotnusis otas (Scophthalmus Rhombus Linnaeus, 1758) yra šešta (Jūrinė ir upinė plekšnės, limanda, jūrų liežuvis, otas) Lietuvos ir aplinkiniuose vandenyse aptikta plekšiažuvių
 |
| Kęsto Plauškos nuotr./Lietuvoje sugautos itin retos žuvys: rombas |
žuvų rūšis. Jis sutinkamas Baltijos vandenyse, kur nuolat įteka sūresni Šiaurės jūros vandenys, prie Skagerako ir Kategato sąsiaurių. Prie Danijos ir Švedijos krantų rombas yra net kaip verslinė rūšis, nors sugavimai Baltijos mastu nėra žymūs – 30-50 tonų per metus.
Ko gero, tai ne pirmas jo sugavimas (buvo bandymų net specialiai rasti), tačiau pirmas kartas kuomet jis buvo atpažintas ir apibūdintas. Pradedantis žvejas dažnai neatskiria (ypač jaunesnių) jūrinės ar upinės plekšnės nuo oto, o pastarąjį atskirti nuo rombo nėra taip paprasta. Abi šios žuvys yra kairinės (akys ant kairio šono), abi stambaus ovalaus kūno, didelėmis plėšrūnams būdingomis žiotimis. Tačiau oto viršutinė kūno pusė nusėta raginiais gūbreliais. Todėl, kai kolegos Šventosios žvejai Antanui Valiukui atnešė tinkluose rastą „keistą“ slidų otą, jis iš karto kreipėsi į Žuvininkystės tyrimo ir mokslo skyriaus mokslininkus, kad padėtų atpažinti, kas tai per žuvis.
Sugauta žuvis buvo 38,4 cm ilgio bei svėrė 869,1 gramo. Tai buvo neršianti patelė, nes, nesmarkiai paspaudus pilvą, pradėjo tekėti šviesiai geltoni ikreliai. Rombas kitaip nei jo pusbrolis otas, kuris grobio tyko įsirausęs į dugną, dažniau pasirenka lėto persekiojimo taktiką. Kartais maitinasi ir pakilęs nuo dugno, ypač medžiodamas strimeles bei brėtlingius. Neršia jos taip pat kaip ir otai, gegužės-birželio mėnesiais priekrantėje, šaltuoju metų laiku pasitraukia į gilesnius vandenis.
Rugsėjį taip pat Smiltynėje netoli gelbėjimo stoties buvo sugautas 31 cm gelsvasis jūrgaidis (Trigla lucerna).
Tokie naujų arba retų jūrinių žuvų atsiradimai mūsų vandenyse dažniausiai susiję su sūriais Šiaurės jūros įtekėjimais.
