Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos žvejai neišgaudo skirtos menkių kvotos

Antrus metus iš eilės Lietuvos žvejai neišgaudo skirtos menkių kvotos, nes sėkmingai žvejybai trukdo pasenęs laivynas. Tačiau pakilus šprotų ir strimelių supirkimo kainai, daugelis suskubo gaudyti anksčiau nepopuliarią žuvį.
Vienintelės žuvies, menkės, kepenimis, kurias žmonės naudoja maistui bei gyvūnų pašarams, bus uždrausta prekiauti ar kitaip realizuoti nuo rytdienos.
Mankė. / Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr.
Temos: 2 Kvota Menkė

Klaipėdos aukcionas antradienio rytą pasipildė šviežia menke. Mat po kelias savaites trukusių audringų orų, pagaliau žvejai leidosi į jūrą. Tačiau, pasak specialistų, ir šiemet išgaudyti Lietuvai skirtų menkių kvotos žvejams nepavyks. Iki šiol sugauta vos 40 procentų. Pastaruosius porą metų menkių kvota Lietuvai kasmet didėjo po 15 proc., o šprotų ir strimelių, atvirkščiai, buvo mažinama.

„Todėl sukilo kaina automatiškai. Niekad nėra buvę, kad šprotų kilogramas kainuotų 1,40 litų, kai anksčiau būdavo iki 50 centų už kilogramą. Tas pats yra ir su strimele“, – teigė Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.

Žvejai neslepia, kad dar prieš keletą metų pešęsi dėl menkių, dabar mieliau gaudo iki šiol nepopuliarias strimeles ir šprotus. Tokį perversmą žvejyboje sukėlė ir nuo kitų metų įsigaliosiančios naujos kvotų skirstymo taisyklės, kurias rengia Ūkio ministerija.

„Pagal dabartines taisykles, kvota skiriama įmonei pagal laivų kiekį. Ir tuos laivus reikia ne tik turėti, bet jie turi būti veikiantys. O naujos taisyklės įtvirtins įmonei kvotą ir leis vietoj penkių laivų įsigyti du, sustambint juos, atnaujinti ir panašiai“, – aiškino Žvejų ir žuvies perdirbimo asociacijos vadovas Algirdas Aušra.

Šiuo metu Baltijos jūroje žvejoja keturiolika Lietuvos įmonių. Kokias kvotas kiekviena gaus kitąmet, priklausys nuo laimikio šiemet. Lietuvai skiriamos strimelių ir brėtlingių kvotos tris kartus didesnės nei menkių ir siekia iki 11 tūkst. tonų.

Kita priežastis, pasak žvejų, kodėl prasčiau gaudoma menkė – galiojantis įstatymas, kad 80 proc. sugautos žuvies privaloma vežti į Klaipėdos aukcioną, o lietuviai žvejoja ir prie Borgholmo salų.

„Vienas toks atvežimas žuvies į Klaipėdos aukcioną užtruko pirmyn atgal apie tris paras. Aš paskaičiavau, kad mūsų bendrovė vien per tris birželio mėnesio savaites dėl tos priežasties prarado, negalėjo sugauti apie 30 tonų žuvies“, – sakė įmonės „Spika“ direktorius Gintaras Gilys.

Žvejai sako, kad traukti didesnius laimikius trukdo ir pasenęs laivynas, o įsigyti naujų laivų jie nepajėgūs. Jis kainuoja apie 7 mln. litų. Europos Sąjunga paramos naujiems laivams įsigyti nenumato, tik remontui, tačiau tvarkyti, pasak žvejų, 30 metų senumo laivus neapsimoka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?