Maršalo salų vyriausybei parengti precedento neturintį įstatymą taip, kad jis atitiktų visas tarptautines normas, padėjo aplinkosaugos organizacija „Pew Environment Group“. Pagal šį įstatymą Maršalų salų vandenyse ne tik draudžiama ryklių žūklė, bet gerokai apribotas ir kitų žuvų gaudymas. Įstatymo pažeidėjų laukia įspūdingos baudos, siekiančios 200 000 Didžiosios Britanijos svarų. Priimto įstatymo mąstai įspūdingi ne tik baudų dydžiu, bet ir saugomos teritorijos plotu, kuris prilygsta Meksikos, Saudo Arabijos ar Indonezijos valstybėms ir devynis kartus viršija Didžiosios Britanijos plotą.
„Pew Enviroment Group“ direktorius, atsakantis už ryklių apsaugos organizavimą globaliu mastu, Metas Pendas, įstikinęs, kad šis pavyzdys padės ir kitų šalių vyriausybėms suvokti būtinumą imtis ryklių globos. Naujausių australų mokslininkų tyrimų duomenimis, ryklių ištekliai pasauliniame vandenyne nuolat mažėja. Priežastis – ūkinė žmogaus veikla. Be to, rykliai – dar nepakankamai ištirti gyvūnai: visai neseniai paaiškėjo, kad šios gyvenusios dinozaurų laikais žuvys – absoliutūs daltonikai. Be to, mokslininkų nuomone, ryklių smegenyse yra kažkas panašaus į GPS navigatorių, kurio atmintyje detalūs planetos jūrų žemėlapiai ir kuris leidžia rykliams nepaklysti keliaujant tūkstančius kilometrų.
Vieno iš ryklių apsaugos įstatymo iniciatorių, Maršalo salų parlamento senatoriaus Tonio de Brumo teigimu, būdami tik nedidelė salų valstybė, kurioje gyvena 68 000 piliečių, šalies vandenims tapus didžiausiu planetoje ryklių draustiniu, Maršalo salos įgijo solidų tarptautinį svorį, o šis žingsnis aiškiai rodo, kokie svarbūs rykliai yra aplinkai, kurioje gyvena maršaliečiai, jų kultūrai ir ekonomikai.
