Žūklės mėgėjų forumas „Facebook“ tinkle (JUNKIS)
Muselininkų terminologija tariant, vabzdžių lervos vadinamos nimfomis, pabrėžiant, kad šie masalai imituoja tokią vabzdžio išsivystymo stadija, kuri yra labai efemeriška. Bet esmė – ne pavadinime: šaltuoju metu vabzdžių lervų sunku prisirinkti ar prigaudyti. Jos laikosi giliai, o kai ledas ima kaustyti vandens telkinius, jos tampa visai neprieinamos. Vos ne vienintelė išimtis – uodo trūklio lervos, kurios laikosi palyginti negiliai esančiuose dumblėtuose sluoksniuose ir kurias galima iš ten iškasti, lede iškirtus eketes.
Tačiau toks masalas kaip apsiuva, kurių mūsų vandenyse gyvena apie du šimtai rūšių, žuvis vilioja dar labiau nei trūkliai., tačiau jų pasirūpinti labai sunku. Išeitis – pasidaryti imitaciją. Paimkite reikiamo dydžio ir masės avižėlę su tinkamu kabliuku. Avižėlės kabliuką įtvirtinkite specialiame laikiklyje, kuris naudojamas muselėms rišti. Na, o tada pabandykite įsivaiduoti, kaip atrodo apsiuva.
Svarbiausias apsiuvos imitacijos elementas – „namukas“, kuriame slepiasi gležna lerva. Iš pradžių montažiniu siūlu, pasižyminčiu ypatingu tvirtumu, ant kabliuko, iškart už avižėlės, pritvirtinamas „akuotas“ iš gaidžio skalpo plunksnos, imituojantis kojytes. Tada apvyniokite pilku, rusvu ar žalsvu vilnoniu siūlu kabliuką. Apvijų turi būti maždaug tiek, kad „namuko“ skersmuo būtų beveik lygus avižėlės skersmeniui. Štai ir turite apsiuvos imitaciją.
Tiesa, galimos įvairios variacijos: galima naudoti įvairių spalvų siūlus ir gaidžio plunksneles. Taip pat galima keisti tokių imitacijų išvaizdą – gale pritvirtinkite tris povo plunksnos atšakėles ir turėsite kitokią nimfą, imituojančią vienadienės ar lašalo lervą, kuri taip yra labai paklausi ir žuvų racione užima garbingą vietą. Tokiomis imitacijomis galima meškerioti ne tik tradicine žiemine meškerėle, bet ir plūdine, jei nėra ledo.
